Latvijos Bažnyčios teigiamai vertina parlamento rinkimų rezultatus

Pagrindinės Latvijos krikščionių Bažnyčios teigiamai įvertino spalio pradžioje vykusiuose šalies parlamento (Seimo) rinkimuose gerą naujų dešiniųjų partijų pasirodymą, kurios palankiau nusiteikusios krikščioniškų vertybių atžvilgiu." Žmonės buvo nepatenkinti iki šiol valdžiusia vyriausybe ir norėjo aiškių permainų, - sakė Ekumeninių žinių agentūrai Latvijoje didžiausios Evangelikų Liuteronų Bažnyčios atstovas ryšiams su žiniasklaida Dzintas Laugalis. -Negavusios paramos iš visų ankstesnių vyriausybių, Bažnyčios dabar tikisi artimesnių santykių ir bendradarbiavimo su naujais vadovais".
Kaip žinoma, aštuntuosius Latvijos Seimo rinkimus (latviai juos skaičiuoja nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais) laimėjo metų pradžioje įkurta buvusio Nacionalinio banko pirmininko 41 metų Einaro Repšės vadovaujama Naujojo laiko partija (JL). Gavusi 26 mandatus, ji pasižadėjo imtis radikalių priemonių kovai su korupcija, kontrabanda, narkomanija ir kitomis socialinėmis negerovėmis. JL artimiausia sąjungininkė bus taip pat šiemet įkurta Latvijos pirmoji partija (LPP), kuriai vadovauja liuteronų pastorius Erikas Jekabsonas. Ši partija - jos vadovybėje yra dar du dvasininkai, - paskelbusi "kovos prieš visuomenės ateitizavimą" šūkį, kiek netikėtai surinko 9,5 proc. Rinkėjų balsų ir turės dešimt deputatų 100 vietų Latvijos Seime.
Skaudų pralaimėjimą patyrė Latvijos tradicinės partijos, kurios buvo kaltinamos korupcija ir nenoru imtis didesnių reformų ekonomikai pagerinti. Neįveikusi 5 proc. barjero, į Seimą nepateko "Latvijos kelio" partija, kuri nuo 1991 metų nepriklausomybės atstatymo dalyvavo visose vyriausybėse ir dar 1998-ųjų rinkimuose buvo surinkusi 18 proc. balsų. Būsimosios Seimo sesijos darbe nebedalyvaus tik 4,5 proc. balsų surinkusi pagrindinė opozicinė Latvijos socialdemokratų partija, kuri praėjusioje parlamento kadencijoje turėjo net septyniolika mandatų.
Toks tradicinių partijų pralaimėjimas Latvijoje yra tikras perspėjimas "politikų klasei" ir kaimyninėse Rytų Europos šalyse, kur sovietinio piktnaudžiavimo valdžia niekaip nesugebama atsisakyti. A.Repšės rinkimų programa, sutelkusi dėmesį į kovą prieš korupciją, matyt, paveikė rinkėjų sąmonę. Latviams paprasčiausiai nusibodo beveik kasdien mokėti didesnį ar mažesnį kyšį už biurokratų paslaugas. Latvija pagal korupcijos išplitimą, Pasaulio banko ir "Transparency International" organizacijos vertinimais, mažai kuo nusileidžia kokiai Šri Lankai ar Marokui.
Apie prastą dvasingumo padėtį Latvijoje rugsėjo viduryje duotame interviu Vokietijos katalikų žinių agentūrai KNA kalbėjo Rygos arkivyskupas kardinolas Janis Pujatas. Jis sakė, kad nelengva pasakyti, ar Bažnyčiai buvo sunkiau "ideologinio ateizmo metu, valdant sovietų komunistams, ar šiandien, esant palaidam, nepadoriam ateizmui". Sovietmečiu šėtonas veikė per valstybinę valdžią, o "šiandien, atrodo, visi velniai atbėgo iš pragaro", kalbėjo ganytojas.
Didelį susirūpinimą jam kelia negirdėtas alkoholizmo ir narkomanijos išplitimas, ypač tarp jaunimo. Bažnyčia visada pasisako už asmens laisvę, bet ten, kur galima sąmoningai išnaudoti žmogiškąsias silpnybes, siekiant pelno, reikalinga griežtesnė kontrolė. Kardinolo J.Pujato nuomone, valstybė įstatymu turi drausti prekybą pornografiniais leidiniais. Dabar to nėra, nes valdžia korumpuota, ir prieš tokį įstatymą veikia galingos lobistinės jėgos.
Rygos arkivyskupas sakė, jog Bažnyčia palaiko Latvijos jungimąsi į Europos Sąjungą (kaip ir į NATO), tačiau būgštaujama, kad gali išaugti socialinė nelygybė. Jau dabar didžioji dalis šalies dirbamos žemės yra apleista, vis daugiau žmonių stengiasi įsikurti Rygoje, kur gyvena apie 40 proc. (2,4 mln.) šalies gyventojų. Kardinolas taip pat kritikavo, kad ligšiolinės Latvijos vyriausybės, galvodamos tik "apie savo kišenę", Bažnyčiai visai nepadėjo, abejingai žiūrėjo į jos poreikius. Ypač skaudu, kad jokios paramos nesulaukė katalikiškos mokyklos, o nepasiturintiems tėvams Bažnyčia nepajėgi kompensuoti mokesčių, leidžiant vaikus į jos privačias mokyklas.
Oficialiai teigiama, kad apie pusę Latvijos gyventojų yra liuteronai, 25 proc. - katalikai ir 15 proc. - stačiatikiai. Tačiau vyriausybė pripažįsta sociologinių tyrimų duomenis, pagal kuriuos liuteronai sudaro 13 proc. gyventojų, katalikai - 9 proc. ir stačiatikiai - 6 proc. Beveik du trečdaliai Latvijos gyventojų nepriklauso jokiai konfesijai arba yra ateistai, todėl evangelizacija labai aktuali, katechizacija turi apimti visus žmones - ir jaunimą, ir suaugusiuosius.
Kaip tik tokiu metu į Latvijos politinę areną atėjo prieš kelis mėnesius įkurta "Pirmoji partija", pabrėžusi savo krikščioniškas nuostatas, ypač negimusios gyvybės gynimą. Laicistinė žiniasklaida paskubėjo ją įvardyti kaip "kunigų partiją" ir bandė sukelti isteriją, kad Bažnyčia, paremdama "savo partiją", nori įsiveržti į politinę valdžią. Nors LPP ir vadovauja liuteronų dvasininkas, Latvijos Liuteronų Bažnyčios arkivyskupas Janis Vanagas paneigė kaltinimus, kad remia tik šią partiją.
"Mes konkrečiai nenurodome nė į vieną partiją, o tik į krikščioniškus principus politikoje, - sakė jis rinkimų išvakarėse ENI. - Nors Bažnyčia nesieja savęs tiesiogiai su jokia partija, mes kviečiame žmones įvertinti politikų veiksmus krikščionių mokymo aspektu".
Pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje, rugsėjo 17 dieną, Rygos katalikų Šv.Jokūbo katedroje visų pagrindinių Latvijos konfesijų - liuteronų, katalikų, stačiatikių ir baptistų - dvasiniai vadovai surengė ekumenines pamaldas, kuriose dar kartą paragino tikinčius rinkėjus balsuojant vadovautis moralinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Nors sociologinės prognozės rodė, kad pastoriaus E.Jekabsono vadovaujama "Pirmoji partija" nesurinks daugiau kaip 2 proc. balsų ir į parlamentą nepateks, tačiau, kaip minėta, įvyko sensacija - "kunigų partijai" pasitikėjimą parodė 9,6 proc. rinkėjų (ketvirtoji vieta tarp rinkimuose dalyvavusių 20 partijų, kurių tik šešios pateko į parlamentą), ir ji Latvijos Seime turi gana solidžią dešimties deputatų frakciją.
Tokią krikščionių politikų sėkmę teigiamai įvertino ir Latvijos Liuteronų, ir Katalikų Bažnyčių vadovai, tikėdamiesi iš naujosios vyriausybės didesnės paramos, ypač religiniam švietimui. Katalikų episkopato pirmininkas kardinolas J.Pujatas sakė, kad "krikščionių balsai labai reikalingi įstatymdavystėje" ir kad po rinkimų galimas "krypties pakeitimas" turėtų pagerinti Bažnyčių padėtį. "Nors gali iškilti problemų, sudarant valdančiąją koaliciją iš į parlamentą patekusių partijų, tačiau ligšiolinės šalies provakarietiškos nuostatos išliks", - tvirtino kardinolas J.Pujatas.
Jis išreiškė viltį, kad naujoji Latvijos vyriausybė, kurioje bus ir krikščionių ("Pirmosios partijos") atstovai, padės užtikrinti, kad religiniam švietimui valstybinėse mokyklose negalės priešintis sovietiškai išugdyti pedagogai.
Latvija, kartu su kitomis savo posovietinėmis kaimynėmis - Lietuva ir Estija, - tikisi 2004 metais įsijungti į Europos Sąjungą, o lapkričio mėnesį Prahos viršūnių susitikime būti pakviesta į NATO. Šiuos siekius remia abi šalies didžiosios Bažnyčios. Per laikotarpį nuo 1991 metais atkurtos nepriklausomybės iki šio rudens nė vieneriuose parlamento rinkimuose Latvijoje kairiosios partijos negalėjo laimėti daugumos latvių pasitikėjimo. Visos šią Baltijos valstybę valdžiusios devynios vyriausybės atstovavo dešiniosioms politinėms jėgoms, ir toks idėjinių nuostatų stabilumas garantavo ekonomines reformas, reikalingas Latvijos "grįžimui į Europą".
Štai ir pastaruosiuose rinkimuose tik prorusiška "Už žmogaus teises" (PCTVL) partija yra vienintelė atvirai kairioji politinė grupė, patekusi į Latvijos Seimą. Tiesa, ji surinko beveik 19 proc. balsų ir, užėmusi antrąją vietą, gerokai pagerino savo padėtį (Seime turės 24 mandatus vietoj buvusių šešiolikos). Tai rodo vadinamųjų rusakalbių, sudarančių daugiau kaip 40 proc. Latvijos gyventojų, šalies nepriklausomybei pavojingą politinę konsolidaciją. (Kolonistai rusai Latvijoje sunkiai natūralizuojasi ir gali vaidinti Maskvos "penktosios kolonos" vaidmenį). Tačiau PCTVL, kaip visada, matyt, Seime liks politiškai izoliuota, nes visos kitos latvių tautinės dešiniosios partijos turi gana aiškią 76 deputatų daugumą. Tiesa, jos gana ambicingos ir susiskaldžiusios, todėl vyriausybinei koalicijai sudaryti ir išlikti gali iškilti nemažai problemų. Tuo netruks pasinaudoti valstybingumo priešai.

Mindaugas BUIKA

© 2002"XXI amžius"