Politinis šou

Visu savo "grožiu" vyksta rinkiminis-politinis absurdo spektaklis. Juo puikiai savo siekiams naudojasi valdančioji dauguma. Reikia užsitikrinti rinkėjų balsus? Jokių problemų. Atnaujinamas buvusiems partiniams ir represinių struktūrų darbuotojams pensijų mokėjimas, kaip "nukentėjusiems nuo represijų". Priimami įstatymai, kad rinkimuose gali dalyvauti ir būti išrinkti ne Lietuvos piliečiai. Nelogiška? Viskas logiška, kas naudinga partijai ir vyriausybei. Kurpiami ir skubos tvarka priiminėjami įstatymai dėl politinio pasitikėjimo tarnautojų. Ir, pralaimėjus rinkimus, bus galima likti valdžioje. Žodžiu, "išėjus" pasilikti. Partijos kolegos vartoja tarpusavyje kreipinį "bičiuliai". O kaipgi kitaip? Sėkmingai "prichvatizavus" ir iškopinėjus Lietuvą, visi bendražygiai tapo "bičiuliais".
Šis politinis šou valdančiajai daugumai - tiesiog būtinas. Už jo - kaip už širmos? Nukreipiant į jį žmonių dėmesį, susidaro dėkinga proga patvarkyti savo ir artimųjų žemiškuosius reikalus. Ir jeigu atsiranda toks "nesusipratėlis" kaip Prezidentas, kuris išdrįsta pareikšti nepasitenkinimą žemės ūkio, švietimo, kultūros, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų bei tokio reikalingo žmogaus, kaip Valstybinės vaistų kontrolės vadovas, darbu, už juos iškart mūru stoja Premjeras, Seimo Pirmininkas ir visi "bičiuliai", susispietę į daugumos frakcijas. Gi žmonėms aiškinam, kad viskas gerai, kad ministrai suplukę dirba Tėvynės ir žmonių labui. Ką kalba Prezidentas - niekai. Prasidėjo rinkimų kampanija, todėl ši kritika nieko neverta.
Premjeras su biudžeto mokėtojų pinigais, t.y. mūsų visų, elgiasi pagal principą: "Aš taip noriu". Aiškina, kad jis viską, ką buvo galima, pasiekęs, o visa kita nesvarbu, tuo labiau - žmonių nuomonė. Dėl jos nei šilta, nei šalta. Jeigu ir šildo kas, tai nebent kaip jaunavedį - nauja žmona. Belieka tik, dar gyvam būnant, pasistatyti paminklą. Tam geriausias būdas - pastatyti valdovų rūmus. O kad viskas vyktų sklandžiai, šis, kainuosiantis Lietuvos žmonėms šimtus milijonų, užsakymas be konkurso pavedamas vykdyti "bičiuliams" iš Panevėžio. Tikimasi, kad jie neapsikiaulins ir rinkimų kampanijos metu solidžiai parems.
Kaunas šio politinio renginio metu, palyginti su Vilniumi, beviltiškai atsilieka. Čia pirmuoju smuiku groja ne kas kitas, o "Lietuvos įžymybė" V.Šustauskas. Bendru frakcijų sutarimu, jis ir jo frakcija miesto Tarybos posėdžiuose, vykusiuose praėjusių metų spalį ir šių metų balandį, balsavo už Kauno elektrinės privatizavimą. Dabar visomis jėgomis stengiasi sukelti kuo didesnį triukšmą ir kaip nors šį ekonominį dalyką politizuoti. Kyla klausimas, ar V.Šustauskas balsuodamas buvo blaivus ir atsakė už savo veiksmus? Didžiausia tikimybė, kad galva apsisuko, intensyviai besižvalgant į mintyse spindinčią Prezidento kėdę. Žmogui sapnuojasi kilometrinė dešra, kurią pirks už prezidentinei kampanijai skirtus pinigus, t.y. mokesčių mokėtojų, ir visus vaišins.
Šįmet, kaip niekad, įdomūs dalykai laukia Lietuvos žmonių. Vienas stengiasi įsiamžinti ir apie tai kaip didžiausią nuopelną viešai skelbia; kitas siūlo "Bobelinę", kaip ypač naudingą žmonių sveikatai; trečias - kilometrinę dešrą (tikriausiai prie "Bobelinės"); ketvirtas, atsitvėręs nuo visų savo garsiąja tvora, aiškina, jog nusipelnėme gyventi geriau, ir partijai naudinga tai, kas naudinga Lietuvai; penktas skraido ir nežino, kur minkštai nutūpti.
Būtų linksma, jei, matant šį turgų, nesidarytų liūdna.

Bronislovas PRIŽGINIŠKIS
inžinierius bedarbis

© 2002"XXI amžius"