Atnaujintas 2002 m. lapkričio 13 d.
Nr.85
(1092)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Teroras

Paprastai terorizuojamas pasiturintis žmogus, reikalaujant išpirkos už pagrobtąjį arba už nepadarytą žalą. Bet pas sovietus - viskas atvirkščiai. Antai čečėnai teroru siekia ne materialinės naudos, o taikos! Paradoksas?
Peržvelgus visą sovietinio terorizmo istoriją, randame paradoksų dar daugiau. Prisiminkime:
- "Žydrųjų" (Zinovjevo-Kamenevo-Lenino) meilės trikampio tragedija, palikusi Leniną be partnerio, baigėsi 10 tūkst. rusų sušaudymu. Panašiai ir fašistai baudė už kario žūtį.
- Kaplan kerštas Leninui už apkrėtimą sifiliu taip pat baigėsi 10 tūkst. Rusijos gyventojų sušaudymu. Tuo tarpu šiedu atvejai istorijoje politizuoti.
- Ir pagaliau viešas "raudonojo teroro" paskelbimas - gal pirmoji pasaulyje valstybės įteisinta, 90 milijonų gyvybių kainavusi teroro akcija. Ją vykdė ištisa plejada vadovų, ištikimų lenininio terorizmo pasekėjų, netgi įvardijusių atskirus etapus kaip kovą prieš buožes, sabotuotojus, nacionalistinius banditus. Ištisa terorizmo epocha, pavadinta aktyviausiojo vardu - stalinizmu, kuri per 70 metų sovietmečio apaugo tam tikra patirtimi, praktika ir tradicijomis.
Vienas efektyviausių sovietinio terorizmo metodų - savo įvykdytų akcijų, savo kaltės peradresavimas kitiems: nuo skaudamos ant sveikos galvos. Nauda dviguba: supjudomi nukentėjusieji su nekaltaisiais, o kaltasis laimi. Taip falsifikuojama istorija ir daroma įtaka visuomeninei opinijai.


Iš šviesos - į patamsius

Seimo narys Rolandas Pavilionis paskelbė įsteigęs "Šviesos lygą", kuri skleisianti švietybos, o ne karybos idėjas. Kad jis nepropaguos karybos, pagirti reikia, nes, prisiminus jo karybos būdus su policija, teismais bei valdžiomis, pasitelkus plyta ginkluotą teroristą, galėtume sulaukti "apšviestos" visuomenės isterijos ar chuliganizmo protrūkių. O štai jo švietybą reikėtų gesinti visais įmanomais būdais, nes ją skatina Seimo nario viduje įsikūręs ne romus ir taikus avinėlis, o pats kipšas.
Atsigręžkime į praeitį. Mokslo ir studijų specialistai teigia, kad Vilniaus universiteto specialistai neatitinka dabarties reikalavimų. Iškiliausios Lietuvos aukštosios mokyklos nuosmukis prasidėjo ne vakar ir ne užvakar; sąstingis ir nuosmukis atėjo iš praeities, kai universitetui vadovavo R.Pavilionis. Jį reikėtų laikyti prichvatizacijos pradininku ir užkrečiančiu pavyzdžiu. Jis, pasinaudojęs tarnybine universiteto rektoriaus padėtimi, už grašius prichvatizavo pusę universiteto observatorijos M.K.Čiurlionio gatvėje asmeniniam butui. Tuo pat metu rektorius siūlė nesusituokusius studentus - vaikinus ir merginas - apgyvendinti bendrabučių bendruose kambariuose (tegul gyvena ir dauginasi).