Prezidentas atsako į XXI amžiaus klausimus
Po V.Adamkaus apsilankymo redakcijoje...

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus

Liberalizmo idėjos, liberalizmo demokratinės laisvės suvokimas gan dažnai pasibaigia teiginiu “Įstatymų rėmuose daryk ką nori – tik nekenk kitam”. Deja, įstatymus kuriantys žmonės taip pat nėra tobuli, nors žmonijai ir yra prieinami Dešimt Dievo įsakymų. Bent kiek doresnis žmogus supranta, kad žudymas, ištvirkavimas, azartiškas pinigų troškimas nėra geri dalykai. Tačiau Lietuvoje įsigalint naujai mąstymo tradicijai, turint galimybę pasinaudoti naujausiais mokslo pasiekimais, vis aštriau susikerta amžinieji moralės dėsniai ir civilizacijos raiška. Puikus pavyzdys – mėginimas legalizuoti ir įteisinti prostituciją. Daugelis žmonių tai vertina kaip atsisakymą kovoti su akivaizdžiu blogiu, ne tik jį toleruojant, bet savotiškai padedant plisti. Gal Jūs galėtumėte išsakyti savo požiūrį šiuo klausimu?
Mano draugas Vytautas Kavolis yra sakęs: “Ko vertas liberalizmas, jei jis kalba tik apie laisvę”. Iš tiesų šiandien labai svarbu kalbėti ne tik apie laisvę, bet ir apie atsakomybę, apie vertybes, kurios mus jungia, kurioms turėtume įsipareigoti.
Jau kuris laikas gyvename atviroje demokratinėje visuomenėje. Tokioje visuomenėje nėra vienos ideologijos monopolio. Joje negali būti ir iš šalies primestos tvarkos. Tvarką tokioje visuomenėje privalome susikurti mes patys. Tai nėra lengva. Ne visada mums sekasi. Kaip sakė Vydūnas, “iš vergovės pasileidę, dažnai tik pasileidę ir palieka”. Laisvė turi būti auginama. Turime išmokti ją pagrįsti asmenine atsakomybe. Turime ją suderinti su įsipareigojimais bendruomenei, tautai. Ir čia yra reikalingas atviras dialogas tarp skirtingai mąstančių, skirtingus požiūrius turinčių žmonių. Dialoge išryškėja ne tik skirtybės, bet ir bendri principai, bendros vertybės. Išryškėja takoskyra tarp gėrio ir blogio.
Prostitucija – skaudi problema. Negalime jos ignoruoti, apsimesti, kad jos nepastebime: tarsi neįvardytas blogis neegzistuotų. Mano nuomone, reikia šią problemą visuomenei viešai svarstyti ir kartu ieškoti sprendimų. Šiandien mane labiausiai žeidžia vis dar nepažabota prekyba žmonėmis. Tokiai prekybai sustabdyti turime jungti teisėsaugos ir visuomenės jėgas. Ne kartą raginau ir policiją, ir prokuratūrą tokiems nusikaltimams skirti ypatingą dėmesį. Pamažu reikalai keičiasi, bet dar nepakankamai.
Gonkūrų premijos laureatas Erve Bazenas savo knygoje "Vardan sūnaus" labai suprantamai ir aiškiai parodo, kaip žmogus gali aukotis ir išauginti ne tik savo, bet ir svetimą vaiką, kuris vėliau atsiliepia dar didesne meile ir supratimu, negu jo paties vaikai. Žmonija žino tūkstančius pavyzdžių apie varge, skurde, bet meilėje užaugintus našlaičius vaikus. Lietuvių tauta nyksta, yra pakrikusi tautinė savimonė ir kultūra – dalis mūsų tautos vaikų yra skriaudžiami, marinami badu. Šiame kontekste prašome Jūsų, gerb. Prezidente, pasakyti savo nuomonę apie abortų legalizavimą bei dirbtinio apvaisinimo problemas.
Abortai Lietuvoje įteisinti seniai. Juos reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Apie dirbtinį apvaisinimą pradėta kalbėti mūsų dienomis. Tai svarbūs klausimai. Jie susiję su daugeliu žmogaus gyvenimo sričių. Todėl vien medicinos požiūrio į šiuos dalykus tikrai nepakanka. Visuomenės grupės turi kuo daugiau diskutuoti šiais klausimais ir ieškoti priimtinų atsakymų. Kol kas atviro dialogo labai pasigendu: dažniau girdžiu tik išsakomas kategoriškas nuomones, bet ne pastangas susikalbėti. Manau, kad susikalbėjimą galėtų labiau skatinti mūsų žiniasklaida. Pasaulyje šiais klausimais jau seniai vyksta karštos diskusijos. Aš kviesčiau mūsų visuomenės grupes pradėti tokias diskusijas ir Lietuvoje.
Jau senokai yra paneigtas stereotipinis požiūris, kad paklausa formuoja pasiūlą. Dažnai pasitaiko, jog tendencingos pasiūlos organizavimas suformuoja paklausą. Kaip, žvelgiant iš šių pozicijų, Jums atrodytų Lietuvos žiniasklaida?
Man keista girdėti, kai žmonės, klausiami, “kuo bloga Lietuvos žiniasklaida”, atsako, kad joje yra per daug smurto, tačiau paklausti, “ką pirmiausia skaito”, prisipažįsta, jog labiausiai juos domina kriminaliniai puslapiai. Taigi labai dažnai žiniasklaida tėra visuomenės polinkių, poreikių, nuotaikų atspindys. Deja, dalies visuomenės poreikiai dar nėra labai dideli.
Šiandien turime ir neginčijamą spaudos laisvę, ir gana didelę žiniasklaidos įvairovę. Kiekvienas asmeniškai renkamės, kokį laikraštį ar žurnalą skaityti, kokią televizijos laidą žiūrėti. Linkėčiau sau ir visiems kuo geresnio pasirinkimo.
Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia Kaune… Žinome, kad Jūs, pone Prezidente, priėmėte kvietimą būti šios Lietuvos šventovės atstatymo globėju. Ką Jums asmeniškai, Ekscelencija, reiškia ši bažnyčia ir kaip Jūs vertintumėte LR Ministrų kabineto poziciją, pasireiškusią tuo, kad šiais metais Vyriausybė nerado reikalo paskirti jos atstatymo darbams nė vieno cento?
Manau, kad mano sutikimas būti šios bažnyčios atstatymo globėju viską pasako apie mano nuostatas. Lėšomis paremti Prisikėlimo bažnyčios atstatymą paprašiau premjerą Algirdą Brazauską. Kartu paprašiau šventovės atkūrimą įtraukti į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą. Esu tikras, kad Vyriausybė šiuo klausimu palaikys mano poziciją.
Prisikėlimo bažnyčia - mūsų tautos atgimimo simbolis.
Taip ją supratau dar vaikystėje, kai prieš karą kartu su bendraklasiais pirkome plytas šios šventovės statybai. Tikiuosi, kad per keletą metų visuomenės ir valstybės pastangomis šį simbolį mes vėl atgaivinsime. Juk šiandien reikia nedidelio valstybės indėlio, kad Prisikėlimo bažnyčia dar iki 2009 metų būtų prikelta.
Pasižvalgius po šiukšlynus, pasišnekėjus su prašančiaisiais išmaldos ir pastudijavus įstatymus susidaro įspūdis, kad Lietuvoje yra socialinis sluoksnis, pasmerktas badui, skurdui, narkotikams ir alkoholizmui – kitaip tariant, mūsų valstybėje yra žmonių, pasmerktų išnykti, nes realiai jie neturi jokių galimybių net pradėti žmoniškai gyventi. Norėtume žinoti, pone Prezidente, Jūsų požiūrį į Vyriausybės vykdomą socialinę Lietuvos Respublikos politiką.
Mūsų socialinė politika dar nėra veiksminga. Ji labiau nukreipta į padarinius, o ne į priežastis. Apmaudu, kad tiek ilgai vilkinamos pensijų, socialinės paramos, sveikatos apsaugos reformos. Seniai yra parengta Skurdo mažinimo strategija. Gerai, kad Vyriausybė jau imasi ją įgyvendinti. Jei kalbėtume palyginimais, šiandien valstybė mėgina duoti alkstančiam žmogui tik žuvį, bet ne meškerę.
Ekspertų nustatyta, kad vienos pagrindinių Lietuvos žmonių skurdo priežasčių – nedarbas ir menkas išsilavinimas. Taigi uždarą skurdo ratą šiandien gali sulaužyti tik švietimas ir spartesnė verslo plėtra. Jau turime Švietimo plėtotės strategijos projektą. Tikiuosi, kad visuomenės grupės jį patobulins, o Seimas patvirtins visų partijų sutarimu. Vienas šios strategijos tikslų yra esminis – užtikrinti gero išsilavinimo galimybes, užtikrinti švietimo prieinamumą visiems Lietuvos vaikams, jaunimui, suaugusiesiems. Manau, kad, sutartinai dirbdami, tai privalome padaryti.
Kaip, Jūsų nuomone, normalioje vakarietiškos demokratijos principais besivadovaujančioje visuomenėje turėtų būti vertinamas vienas aukščiausių valstybės vadovų, paslapčiomis palikęs savo žmoną, vėliau susituokęs su kita moterimi, ir visa tai stengęsis nuslėpti?
Atleiskite, tačiau kitų žmonių asmeninio gyvenimo nekomentuosiu. Tik pastebėsiu, kad man gražesnė žmonių savybė - sugebėjimas kitą žmogų suprasti, o ne pasmerkti.*
Kaip dažnai, gerb. Prezidente, atsiverčiate Naująjį Testamentą?
Negaliu pasigirti dažnai skaitantis Bibliją. Buvau auklėjamas krikščioniška dvasia. Pagrindinėmis krikščionybės tiesomis stengiausi ir stengiuosi remtis savo gyvenime.
Nedaug Lietuvos politikų lanko šventas vietas. Šilinių atlaidų metu teko Jus matyti bendraujant su jaunimo procesijos dalyviais. Ką Jums, Ekscelencija, reiškia žodis Dievas?
Visų pirma norėčiau paminėti žodį Meilė.
Viena žodžio "kultūra" galimų reikšmių yra dvasinių vertybių visuma. Kokį tautos kultūros lygį Jūs įžiūrite šiandien Lietuvoje?
Yra šiandien pasiektų mūsų kultūros aukštumų, kurios džiugina. Yra visuomenės grupių, kurių kultūros lygmuo nėra aukštas. Taigi labai svarbu, kad globaliame dabarties pasaulyje Lietuva ne tik neprarastų per šimtmečius sukaupto kultūrinio ir dvasinio lobyno, bet kad šiuo lobynu galėtų naudotis visi mūsų visuomenės nariai.
Ar eidamas atsakingas LR Prezidento pareigas surandate laiko knygai? Kokie yra mėgstamiausi Jūsų autoriai?
Prie knygų dažniausiai prisėdu savaitgaliais. Skaitau nemažai: daugiausia lietuviškas ir angliškas istorines, politines, eseistines knygas. Stengiuosi bent susipažinti su naujausiais lietuvių autorių kūriniais.
Prezidento institucija doram, darbščiam žmogui atveria nemažai galimybių darbuotis žmonių labui. Tačiau žmogaus pastangas, jo veiklą nulemia ne vien aukšti postai. Kaip Jūs įsivaizduotumėte savo gyvenimą vardan kitų, žvelgiant ne pro Prezidentūros langą?
Visą gyvenimą man rūpėjo lietuviški reikalai. Jiems skyriau daug laiko ir pastangų. Esu tikras, kad, ir nebūdamas Prezidentu, šiandien dirbčiau Lietuvos labui. Gal galėčiau daugiau laiko skirti aplinkosaugos problemoms, kurios man asmeniškai ypač rūpi.
Dėkojame už atsakymus į klausimus, nuoširdų apsilankymą XXI amžiaus redakcijoje. Linkime Jums, Prezidente, asmeninės gerovės bei sėkmės artėjančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.
XXI amžius sutinka su nuomone, kad, išryškėjus neaiškumams Lietuvos energetikos ūkyje, naftos versle ir artėjant laikui, kai Lietuva įsijungs į Europos Sąjungą bei NATO gynybinį aljansą, iš visų pretendentų, iškėlusių kandidatūrą į LR Prezidento postą, Jūsų kandidatūra, pone Prezidente, yra labiausiai remtina ir priimtina.

Klausimus parengė Kazimieras Vikonis

*Redakcijos komentaras
JAV prezidentas B.Klintonas vos išvengė apkaltos proceso Senate po to, kai laiku nepasakė tiesos asmeninio gyvenimo klausimu.

© 2002"XXI amžius"