Šeimyninės rangos metodais

Kai kurie politikai ir politikuojantieji vis aiškiau pasirodo nuolat užsigaubę savo sovietizmo raudonąją skraistę. Štai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Pavilionis kartu su žmona (irgi Vilniaus universiteto profesore) A.M.Pavilioniene paskelbė įkuriantys "Šviesos lygą", kuri būsianti aktyvi pacifistinė, antimilitaristinė organizacija, ateityje peraugsianti į politinę partiją. Aišku, Pavilionių šeimynos antivakarietiška pozicija seniai žinoma: jų "naujai apsireiškusi" "Šviesos lyga" tėra tik sovietiniais laikais skelbtos "kovos už taiką" visokiausių KGB sukurtų organizacijų pakaitalas. Tiesa, minėta lyga skleis ne tik pacifistines idėjas, bet ir kovos už Lietuvoje skriaudžiamus homoseksualistus bei dar keistesnes seksualines mažumas. Matyt, patirties Pavilioniai turi pakankamai. Pamenate R.Pavilionio “racionalizacinį” pasiūlymą, būnant jam Vilniaus universiteto rektoriumi, leisti nesusituokusiems studentams gyventi bendrabučių bendruose kambariuose? Sprendžiant iš Lygos iniciatorių, dabar, ko gero, be "šviesos", ir kokių nors gėjų ar lesbiečių lygą įkurs. Šeimyninė Pavilionių ranga atsiskleidžia visu gražumu. Aišku, ne jie pirmi ir ne paskutiniai. Šeimyninė ranga klesti ir naujojoje Premjero šeimynoje, jau nekalbant apie kitų valdančiųjų veikėjų šeimas, tikras ar sukurtas mafijos "šeimų" pavyzdžiu.
Beje, R.Pavilionis visus už referendumą dėl NATO nepasirašančius pavadino kvailiais ar vakarietiškos propagandos apmulkintais žmonėmis. Matyt, šiuos profesorius netenkina tai, kad neokomunistų vykdoma smegenų okupacija palietė dar ne visus. Tiesą sakant, R.Pavilionių šeimyna su savo referendumu ne pirmoji poko-munistiniame pasaulyje. Ne taip seniai tokį referendumą bandė surengti Čekijos komunistai. Jiems neišdegė. Atrodo, neišdegs ir eksrektoriui. Bent jau kol kas.
Mat šiuo metu net ir NATO priešininkams yra svarbesnių reikalų. Vėl tie nelemtieji rinkimai. Ne tik Prezidento, bet ir savivaldybių rinkimai besiveržiantiems į juos, tapo masiniai. Bėgiojantieji iš partijos į partiją ieško gardesnio "kąsnelio". Vyksta išties smagūs dalykai. Antai dienraštis "Lietuvos žinios" paskelbė naujausius viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" duomenis. Buvo pateiktas klausimas, prašant pasakyti nuomonę apie kai kuriuos visuomenės veikėjus. Ir kas gi pasirodė? Ogi tai, kad populiariausiam Lietuvos politikui prezidentui V.Adamkui ant kulnų lipa ne koks nors skraidantis Rolandas Paksas, jau ne kartą virkdęs tautą ir pats verkęs dėl Lietuvos "likimo", o "Dviračio žynių" vedėjas Vytautas Šerėnas! Aplenkęs netgi cukrų ir druską dalijantį lakūną, patį Seimo Pirmininką, K.Bobelį, V.Andriukaitį, ir kas keisčiausia - Didįjį Gelbėtoją! Tai jau išties neregėtas dalykas visoje ne tik "Baltijos tyrimų" istorijoje. Aišku, niekas neturi teisės uždrausti rinkėjui būti maloniai apkvailintam. Juk dabar toks pasirinkimas - pabūti kvailiu už kvailesnį. Durys atvertos visiems. Tamstų laukia rinkiminiai štabai - salonai, kurie atlieka smegenų plovimą, pudravimą, teisingų minčių sušukavimą ir panašias “paslaugas”.
Tam smegenų plovimui, kaip ir prieš kiekvienerius rinkimus, pasitelkta korupcijos tema. Apie ją dabar kalba visi pretendentai, siūlo receptus, netgi aimanuoja, kaip čia galėjo atsitikti, jog, organizacijos "Transparency International" duomenimis, Lietuva pagal korupcijos lygį ir skaidrumo indeksą atsidūrė vienoje gretoje su Urugvajumi, Pietų Afrika ir panašiomis valstybėmis. Kitaip ir būti negali, nes korupcija daugeliui politikų tapo ne tik pasipelnymo, bet ir kelio į valdžią pagrindas. Dabar keliamas triukšmas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Rimgaudo Vaičiulio, kuris neva įsivėlęs į informacinių sistemų priežiūros pirkimo skandalą, tėra vienas tos antikorupcinės “pokazuchos” (akių dūmimo) elementų. Ko gero, teisus premjeras A.Brazauskas, nekreipiantis dėmesio į Prezidento reikalavimą atstatydinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių. Ir ne tik todėl, kad R.Vaičiulis - savas žmogus, ilgą laiką dirbęs kartu su Premjero broliu. Juk išvarius R.Vaičiulį, ateis kitas. Ir vėl Specialiųjų tyrimų tarnybos šefas Valentinas Junokas darys pareiškimus, jog net 70 procentų viešųjų pirkimų Lietuvoje yra korumpuoti. Prezidentas gali piktintis kiek tiktai nori. Ne jo valioje ir galioje išversti iš balno tokius ir panašius veikėjus, netgi V.Junoko pareiškimais remiantis. Tuos reikalus svarsto ir lemia ne Prezidentas ir net ne Premjeras. Yra kur kas galingesnių korupcijos virvučių tampytojų, kurie nelenda į dienos šviesą ir veikia "kurmių" principais. Aišku, gerai, kad Prezidentas viešai piktinosi korupciniais reiškiniais. Tuo bemat pasinaudojo pats Seimo Pirmininkas, nepagailėjęs net savo pavaduotojo G.Jakavonio, pasitelkdamas Seimo Antikorupcinę komisiją ir jos pirmininkę N.Steiblienę. Beje, įdomus faktas, kad, šiai komisijai paprašius generalinio prokuroro pakartotinai ištirti, ar "VP Market" sandėriai dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir su tuo susijusio 76 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo, du Antikorupcinės komisijos nariai socialdemokratų frakcijos atstovai B.Bradauskas ir S.Kružinauskas susilaikė. Tai aiškiai atspindi valdančiosios partijos požiūrį į "kovą" su korupcija.
Kitas reikalas, šie pradėti pūsti tariamai antikorupciniai balionai tėra tik rinkiminės kampanijos vienas elementų. Praeis rinkimai, ir tie balionai bemat subliūkš. Ir niekas jų nebeprisimins. Nes korupcijos voras savo tinklais jau seniai tvirtai apraizgė visą Lietuvą. Ir kol visuomenė abejingai stebės, kaip korumpuoti pareigūnai ir politikai plėšia ir apvaginėja valstybę ir jos piliečius, tol niekas iš vietos nepajudės. Netgi kandidatė į Prezidento postą K.Prunskienė, puikiai žinanti korupcijos virtuvę ir jos pagrindinius virėjus, pripažino, jog "kovą" su korupcija užtikrintai laimi korumpuoti pareigūnai. Dideli ekonominio pobūdžio nusikaltimai, padarę Lietuvai milžiniškų nuostolių, buvo neištirti, nors net Valstybės kontrolė ir kitos institucijos pateikė labai rimtų įrodymų. Ir tie įrodymai liečia ne tik žemesnio rango valdininkus, bet ir pačius stambiausius "liūtus". Anot Seimo nario Andriaus Kubiliaus, gilesni korupcijos klodai iki šiol lieka nepajudinami. Kalbant apie žemesnio rango korumpuotus valdininkus ir didėjančius pastarųjų užmojus, netenka stebėtis vis augančiu jų apetitu. Jie puikiai mato, kad, "neįrodžius" kur kas aukščiau sėdinčiųjų kaltės, susidaro palankiausios sąlygos žemesnio rango pareigūnams priimti sprendimus, palankius tam tikroms interesų grupuotėms. Aišku, ne už dyką. Kai kas teigia, jog pagrindinė valdininkų korupcijos priežastis yra ta, kad valdančioji dauguma, didindama verslo suvaržymus, kaip tik ir skatina korupcijos augimą. Ko gero, tokiuose teiginiuose yra nemažai tiesos. Juk suskaičiuota, kad net 70 (!) institucijų kontroliuoja verslą. Todėl verslininkai, ieškodami išeities ir galimybių verslui plėtoti, yra priversti kreiptis į daugybę valdininkų, kurie oficialiai padaryti padėties šeimininkais.
Tad ar yra išeitis? Bent jau kol kas prošvaisčių nematyti. Ir nebus jų tol, kol žmonių dauguma bus abejinga valstybės politikai. Ir jokie rinkimai to nepakeis. Nes, kaip rašė "Lietuvos žiniose" politikos apžvalgininkas Dainius Smailys, "korupcijos buliai" - turbūt geriausiai finansuojama komanda visoje Lietuvoje. O finansuojame ją mes patys, kai, užuot pareikalavę iš valdininko atsakomybės už neatliekamą tiesioginį darbą, ištiesiame pinigų prikimštą vokelį. Taip ir keliauja šie vokeliai iki pat… Šioje vietoje reikia patylėti. Juk įrodymų nėra…" Ir negali būti. Nes "šeimyninė ranga" įsigaliojusi visose valdžios struktūrose. Taip pat ir teisinėje.

Petras KATINAS

© 2002"XXI amžius"