Vertybių skalėje ir už jos ribų

Nuo senų laikų Lietuvoje žinomas ir tapo populiarus kunigaikščio Kęstučio vardas: pas mus Kęstučių daug, Algirdų mažiau, o Jogailų beveik negirdėti, nors pastarąjį vardą turėjęs žmogus buvo tapęs net karaliumi. Kęstutį, kaip teigia istorijos šaltiniai, gerbė net priešai. Priežastis - morali politika.
Atkurtoje mūsų valstybėje moralios politikos nuostatą garsiai ištarė ir nuo Sąjūdžio užuomazgos nuosekliai jos laikosi pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Nepaisant jam metamų absurdiškiausių kaltinimų, begėdiškų niekinimų, jo vardas žinomas ir gerbiamas tarp geros valios žmonių Lietuvoje, pripažintas ir su pagarba tariamas pasaulyje. Prisiminę Sąjūdžio laikus, valstybės atkūrimo įteisinimą, tvirtą V.Landsbergio laikyseną brutalios okupanto agresijos akivaizdoje, pamatysime, kad visos jo nuostatos, diplomatija buvo grindžiamos tiesa, teise, teisingumu. Kodėl V.Landsbergis taip kaltinamas, niekinamas Lietuvoje, o Rusija jį laiko potencialiu priešu? Trumpai sakant - skirtinga bendražmogiškųjų ir amžinųjų vertybių samprata, o tiksliau, - kaltintojų ir niekintojų "vertybės" yra už tikrųjų vertybių skalės ribų, jos išimtinai priklauso iki nešvankumo primityviai buičiai, o ne iškiliai būčiai. Kodėl jį Rusija laiko didžiausiu priešu? Jo rankose mato galingiausią ginklą - tiesą, teisę ir teisingumą, moralią politiką, kuri gina ne tik savo tautos, bet ir kitų pavergtų tautų teisę į laisvę ir nepriklausomybę, teisę, kurią suteikė ne šios žemės galiūnai.
Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas veikia ir gyvena ne tik paminėtųjų, bet ir kitų, daugeliui nepažintų, pamirštų ar sovietmečiu iš sąmonės išguitų vertybių pagrindu. O tą vertybių skalę, glaustai išdėstytą ir labai aiškiai suvokiamą, galima rasti tikybos pradžiamokslyje - Katekizme. Ir nereikia politikams kurpti kokių nors etikos taisyklių ar kodeksų, ką siūlo A.Paulauskas, užtenka atsiversti minimą Pradžiamokslį. Ten įvardytas gėris, atskleistos tikrosios vertybės, ten rasime ir tai, kas yra už vertybių skalės ribų, - įvardytą blogį.
Taigi V.Landsbergis kitoks nei dauguma, kurią jis vedė iš nelaisvės namų. Todėl, parėjusi į laisvės namus, tačiau į juos vedliais įsileidusi vakarykščius prievartautojus, gyvendama pagal nelaisvės namų taisykles ir dėl to patirdama negandas, ta dauguma kaltina ir niekina moralųjį politiką, o į valdžią vėl renka politinius verteivas, naująją buržuaziją, savo veiklą grindžiančią nuostatomis, esančiomis už tikrųjų vertybių skalės ribų. V.Landsbergis tapo nepriklausomybės simboliu, todėl, niekinant jį, niekinama tauta ir jos būstas valstybė, vykdoma nemorali politika.
Nemoralios vidaus politikos mūsų valstybėje - tikras antplūdis. Dėl jos didžioji visuomenės dalis skursta, jos uždirbtas turtas išgrobstomas, tarpsta naujieji milijonieriai, įstatymais įteisinamas neteisingumas, įsišaknijo teisinis nihilizmas. Užsienio politikos, formaliai kreipiamos į Vakarus, tačiau realiai - Rytus, ne tik moralia, bet ir pragmatiška negalime vadinti; ji veda į ekonominę, per ją ir politinę priklausomybę nuo Rytų. Valdžioje esantys politikai, skelbdami "labai draugiškus" santykius su neva naująja Rusija, maskuoja jos senuosius imperialistinius siekius, "nemato" viso pasaulio akyse vykdomo mažos čečėnų tautos nuožmiausio teroro ir tikriausio genocido. Šio valstybinio teroro ir genocido akivaizdoje, kai didžiosios valstybės pataikauja naujajam Rusijos diktatoriui, V.Landsbergis, deja, ne mūsų valstybės, o savo iniciatyva, dalyvavo čečėnų kongrese Danijoje, savo autoritetu parėmė moraliai teisėtus mažos tautos siekius. Minimas moralios politikos akcentas yra žymiai reikšmingesnis ir vertesnis už Seimo Pirmininko ir užsienio reikalų ministro, nuklydusių už vertybės skalės ribų, užuojautas (be išlygų ir komentarų) Rusijai.
Gyvenimą, grindžiamą už tikrųjų vertybių skalės ribų esančiomis nuostatomis, jau gyvenome. Laisvės namams jos netinka. Prezidento ir savivaldybių rinkimai parodys, ar atsigręšime į tikrąsias vertybes, įvertinsime moralios politikos reikšmę, ar ir toliau į valdžią rinksime politinius verteivas, politinius valkatas, komunistinius chameleonus (SSKP-LKP-LDDP-LSDP) bei valstybės lovio siekiančius įvairiaplaukius liberalus.
Įsidėmėkite: tikroji, morali, į būtį nukreipta politika yra vertybių skalėje, o ne už jos ribų.

Algimantas ZOLUBAS
Vilnius

© 2002"XXI amžius"