Keturios savaitės šalyje su vienu veikiančiu šviesoforu

Anesteziologas reanimatologas gydytojas Auksentas Morkevičius Autoriaus nuotrauka

Praėjusio pavasario keturias savaites anesteziologas reanimatologas Auksentas Morkevičius darbavosi Gambijoje. Šioje šalyje, panevėžiečio žiniomis, prieš jį dirbo dar du medikai iš Lietuvos.

Patiko pasiūlymas

Prieš kelerius metus Birštone vyko Pasaulinės anesteziologų federacijos organizuoti gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursai Baltijos šalių anesteziologams. Juose skaitė paskaitas geriausi JAV, Anglijos ir kitų Vakarų Europos šalių lektoriai. Vienas jų skaitė paskaitą apie savo darbą laive „Anastazis“ Afrikoje. Lektorius supažindino su jame dirbančiųjų buitinėmis ir darbo sąlygomis. Kartu pasiteiravo, gal kas iš kursuose dalyvaujančių medikų norėtų ten padirbėti. Visi, dirbantys laive, pradedant jo kapitonu ir baigiant paprastu darbininku, yra savanoriai. Už darbą jie negauna atlyginimo. Be to, už praleistą parą laive jie patys moka po 16 litų. Padirbėti Afrikoje tuomet pareiškė norą A.Morkevičius.

Rekomendaciją rašė vienuolis

Anglo atsakymas į Panevėžį atkeliavo tik praėjusių metų spalį. Užsienietis A.Morkevičiui teisinosi, jog buvo užmetęs lapelį su jo adresu. Už savo neapdairumą anglas panevėžiečio atsiprašė.
Norėdamas išvykti į Gambiją, A.Morkevičius privalėjo gauti tris rekomendacijas. Jas turėjo parašyti darbovietė, kurioje dirba, artimiausias draugas ir kunigas. Pastarąją davė brolis Juozapas. Šis vienuolis dirba miesto 5-ojoje vidurinėje mokykloje tikybos mokytoju.
Be to, prieš išvykstant atlikti krikščioniškos misijos tarp musulmonų, panevėžietis gydytojas turėjo skiepytis nuo stabligės, geltonojo drugio, hepatito bei kitų ligų. Jis privalėjo nuolat gerti vaistus nuo maliarijos.
Anesteziologo reanimatologo kelionę į Afriką apmokėjo rėmėjai iš Anglijos, kartu jie apmokėjo ir už būsimą gyvenimą laive. Tuo iš anksto pasirūpino anglas anesteziologas, kuris tuomet Birštone vykusiuose gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose užsirašė panevėžiečio A.Morkevičiaus adresą.

Sergančiųjų tokiomis ligomis Lietuvoje nepasitaikė

Laive „Anastazis“ dirbo vien savanoriai ir jie patys mokėjo už savo pragyvenimą jame. Vienas gydytojas iš JAV su šeima taip gyvena jau keturiolika metų. Auksentui teko susidurti su ligoniais, kurie mažai panėšėjo į žmones. Jų negydytos ar neoperuotos ligos buvo užleistos. Tarp ligonių buvo be nosies, pažeistais organais, subjaurotais veidais, išpuvusiomis lūpomis žmonių. Buvo ir negalėjusiųjų išsižioti. Gelbėdamiesi nuo bado mirties, jie išsilauždavo priekinius vieną du dantis, kad pro tas skyles galėtų įkišti bent kiek maisto.
Panevėžietis dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, net po 12 valandų per parą. Jam dalyvaujant, buvo atlikta daugiausia operacijų per dieną – šešiolika, mažiausiai – trys operacijos.

Šalyje – viena ligoninė

Į Gambiją laivas atplaukė kovo pradžioje. Pirmas dvi savaites jame ligonių negydė, bet darė jų atranką. Naujieną, jog gali tikėtis nemokamo gydymo, šalies gyventojai sužinojo iš skelbimų laikraščiuose, per radiją ir televiziją. Tikėdamiesi gauti laive realią pagalbą kreipėsi keli tūkstančiai afrikiečių. Buvo atrinkti ligoniai, kuriems dar galima padėti. Paskirtą dieną jie turėjo atvykti į laivą. Kitą dieną sergantieji buvo operuojami.
Gambijoje yra vienintelė stacionari ligoninė, bet joje, pasak panevėžiečio A.Morkevičiaus, itin žemas medicinos lygis. Šalyje dirba keli gydytojai, nors joje gyvena per milijoną žmonių.

Asmeninio parašo vietoje – nykščio atspaudas

Su ligoniais bendraudavo per vertėjus. Jie versdavo iš trijų kalbų (Gambijoje vartojamos aštuonios kalbos, nors valstybinė – anglų). Didžioji dalis šalies gyventojų yra neraštingi. Prieš operaciją ligonis turėdavo pasirašyti, ar sutinka ją daryti. Labai retas padėdavo savo parašą, o vietoje jo ligos istorijoje įspausdavo nykščio atspaudą.
A.Morkevičius laive buvo operacinės personalo darbuotojas. Jis dirbo anesteziologu. Be darbo operacinėje, panevėžiečiui vieną dieną per savaitę tekdavo budėti laive. Lietuvis medikas teturėdavo vieną laisvą dieną per savaitę.
Beveik pusę laivo personalo sudarė amerikiečiai, buvo ir daug vokiečių. Laive dirbo beveik viso pasaulio valstybių pasiuntiniai, tačiau tarp jų nebuvo Kinijos, Indijos, Rusijos atstovų. Tarp anesteziologų buvo JAV, Anglijos, Vokietijos piliečių. Savo sugebėjimais lietuvis neišsiskyrė iš kitų, tačiau mėnuo, praleistas laive, jam buvo didžiulė praktika. Būdamas Gambijoje, kartu patyrė gausybę nepamirštamų įspūdžių.

Kamavo karštis ir sausra

Gambija – Vakarų Afrikos šalis. Jos teritorija išsidėsčiusi palei plačią Gambijos upę, kurios kito kranto nematyti. Tai labai siaura valstybė – didžiausias plotis yra maždaug 50 kilometrų, ilgis apie 400 kilometrų ilgio. Iš vakarų pusės ją skalauja Atlanto vandenynas, iš šiaurės, pietų ir rytų supa Senegalas. Gambijoje maža žalumos, bet gausu smėlio. Šalyje retai iškrinta kritulių. Žmones vargina didžiulis karštis.
Laivas stovėjo uoste, todėl jo gyventojai galėjo išeiti pasivaikščioti į krantą. Vienam būdavo nepatartina rodytis. Ten vyrauja tokia vietos gyventojų nuomonė: jeigu esi baltasis, vadinasi, - amerikietis, o tokio žmogaus kišenės prikimštos dolerių.

Važinėjosi dviračiu

Laivas, arba plaukiojanti ligoninė, gyvuoja per 20 metų. Lietuvis buvo trečias ar ketvirtas medikas iš mūsų šalies. Laive buvo galima išsinuomoti dviratį, todėl A.Morkevičius, norėdamas kuo daugiau pamatyti, juo išvažinėjo nemažai Gambijos vietų. Šalyje jau yra asfaltuotų kelių, bet juose veikia vienintelis šviesoforas. Asfaltuoti kelius pradėta neseniai. Oro uosto pakilimo ir nusileidimo takas nutiestas amerikiečių. Paplūdimys labai platus ir kieto smėlio, todėl juo lengva važiuoti dviračiu.

Naujas išvykas riboja lėšos, todėl nepamiršta kelionių po Lietuvą

Padirbėti gydytoju savanoriu su krikščioniška misija A.Morkevičius jau yra gavęs kvietimų ne į vieną užsienio šalį, tačiau jam tokias išvykas riboja pinigai. Be to, jis dirba Panevėžio respublikinėje ligoninėje, todėl išvykti į Gambiją galėjo tik savo atostogų sąskaita.
Tačiau bent savaitę per metus A.Morkevičius skiria kelionėms po Lietuvą. Keliauja pėsčiomis, baidare. Šiemet jis plaukė Ūlos upe Dzūkijoje. Panevėžietis mėgsta važinėti dviračiu Žemaitijos nacionalinio parko takais. Jį vilioja Viešvilės rezervatas. Išvaikščioti takai ir apie gimtąją Tauragę.

Bronius VERTELKA
Panevėžys

© 2002"XXI amžius"