|
Gyvi
mirusieji ir mirę gyvieji
Kapų lankymo dienos neišvengiamai
privertė susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį. Kadangi dar nespėjo
užgyti sieloje mūsų tautos dalies netekimo žaizda, mirusiųjų prisiminimai
nėra vien šeimų opa. Tokia diena duoda progą išlikusiems tautos
genocido liudytojams pasikalbėti su savo vaikais ir vaikaičiais.
Vaikaičius užauginusi senelė dabar jau gali išdrįsti pasakyti,
kodėl jie užaugo našlaičiais, kaip žuvo jų tėvai ir kas yra to
kaltininkai. Jaunoji ir jaunesnioji karta neturi būti apsaugoma
nuo žinių apie tautos kankinius, apie didvyrius. Ir apie išgamas
bei niekšus. Kadangi žuvusieji nebegali kalbėti, genocido liudytojai
turi prabilti už juos. Vyresnioji karta turi jausti pareigą atlikti
šią viso gyvenimo užduotį. Bernardo Brazdžionio mirtis ir laidotuvės
paryškino tikrovę, jog ir tarp mūsų būta vyro, kuris gyvens tautos
dvasioje, kuris bus tarp kitų gyvų mirusiųjų. Taip pat tokio lietuvio
mirtis primena tautos skaudulį: ar Lietuvoje ir užsienyje yra
vaikščiojančių gyvų mirusių lietuvių, per anksti dvasiškai mirusių
savo tautai. Tokiems tiktų neseniai kažkur skaityta mintis, jog
ant daugelio žmonių antkapio tiktų įrašas: "Mirė sulaukęs
30 metų, palaidotas sulaukęs 60". Atseit pasaulyje pilna
vaikščiojančių mirusių gyvųjų.
|
|
NATO
- tai patikimas saugumas Lietuvos valstybei ir kiekvienam iš mūsų
Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos
ir Rytų Europos valstybių, pakvietimas į Šiaurės Atlanto Sutarties
Organizaciją (NATO) - naujas etapas mūsų nepriklausomos valstybės
istorijoje. Neabejotina, kad tai puikiai išnaudota galimybė valstybingumui
ir šalies saugumui sustiprinti šio laikotarpio geopolitinėje situacijoje.
Prisimename, kaip Sąjūdžiui sutelkus tautą ryžtingai ir politiniu
požiūriu tobulai buvo realizuota galimybė atkurti Lietuvos nepriklausomybę
1990 m. kovo 11 d.
Dėkojame Dievui, už laisvę ir nepriklausomybę žuvusiems tautiečiams,
Stasiui Lozoraičiui, Vytautui Landsbergiui, visiems geros valios
žmonėms, padėjusiems mūsų tautai realizuoti šią svajonę - išsivaduoti
iš sovietų okupacijos. Tokias pakilimo akimirkas jaučiame ir dabar.
Tačiau negalime pasiduoti vien džiūgavimams ir šventinei euforijai.
Turime būti budrūs, sąmoningi šalies piliečiai, Lietuvos valstybės
patriotai, nes laisvę, nepriklausomybę išsaugoti ir apginti galime
tik mes patys. Džiugu, kad šį kartą turėsime realius ir tvirtus
Vakarų valstybių įsipareigojimus - teikti pagalbą ir paramą.
|
|