Atnaujintas 2002 m. gruodžio 4 d.
Nr.91
(1098)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Atmintis
Žvilgsnis
Nuomonės
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Dievo valios akivaizdoje
Ukrainos kardinolas kritikuoja Vatikano biurokratus,
ragina JAV atstatyti moralinio lyderio poziciją,
nori susitikti su Maskvos patriarchu

Kardinolas Liubomiras Husaras

Lvovo (Ukraina) Rytų apeigų katalikų kardinolo Liubomiro Husaro nuomone, perdėtai biurokratizuotos Vatikano institucijos savo lėtumu stabdo ekumeninių santykių su Stačiatikių Bažnyčia plėtojimą. „Žinoma, struktūros yra būtinos, ir Popiežiui yra reikalinga esminė parama jo misijai, tačiau turi būti tam tikros ribos, - sakė Ukrainos Katalikų Bažnyčios vadovas.- Tiek, kiek reikia, kad būtų galutinis (Popiežiaus) autoritetas su jo galia apibrėžti ir nuspręsti, tiek Vatikano biurokratija tampa barjeru ekumeniniam dialogui. Aš manau, mums pritrūksta drąsos tą aiškiai pasakyti - Popiežius turi būti atskirtas nuo Romos kurijos“.
Šias pastabas kardinolas L.Husaras pateikė spalio viduryje Lenkijos sostinėje Varšuvoje surengtoje konferencijoje, skirtoje popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato 24-osioms metinėms. Vėliau, kalbėdamas su žurnalistais, jis patvirtino savo nuomonę, kad Vatikano „biurokratinės struktūros pernelyg save sureikšmina“ ir dėl to sprendimai priimami lėčiau. Jis neneigia bažnytinių tarnybų reikalingumo, tačiau ryšius tarp Vatikano ir diecezijų reikia daryti efektyvesnius. „Stačiatikiai stebi mūsų patiriamus sunkumus su biurokratija ir sako, kad nenorėtų savęs įklampinti bei apsunkinti“, - kalbėjo kardinolas L.Husaras.
Tarp kitų priežasčių, dėl kurių yra „labai nedaug vilčių“ pagerinti santykius su stačiatikiais, jis paminėjo Maskvos patriarchato nuostatą, kad beveik visi buvusios Sovietų Sąjungos gyventojai buvo Rusijos Stačiatikių Bažnyčios „natūralūs nariai“. Maskvos patriarchatui ypač svarbi yra Ukraina, nes „beveik pusė iš jo 20 tūkstančių parapijų yra Ukrainoje (daugiau nei pačioje Rusijos Federacijoje), todėl Ukrainos praradimas kartu reikštų pusės tikinčiųjų praradimą“, aiškino kardinolas L.Husaras. Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios, kuri po Antrojo pasaulinio karo komunistų režimo buvo prievarta prijungta prie Rusijos Stačiatikių Bažnyčios, dabartinis atsikūrimas buvo skausmingai priimtas Maskvos patriarchato. „Aš manau, kad ši problema - ne dėl prarastų tikinčiųjų ar turto. Didžiausias skausmas patriarchatui yra žinojimas, jog 45 metai pastoracinio darbo (siekiant integruoti Rytų katalikus į stačiatikybę) nedavė norimo rezultato“, - sakė kardinolas.


Ukrainos sostinėje pradėta statyti katalikų katedra

Kijeve pradėta statyti nauja Rytų apeigų katalikų katedra – jau padėtas kertinis jos akmuo. Tai rodo, kad Bažnyčios hierarchai ateityje perkels jos centrą iš Lvovo į Ukrainos sostinę. Iškilmingoje kertinio akmens šventinimo ceremonijoje lapkričio 3 dieną dalyvavo Ukrainos Rytų apeigų Katalikų (Unitų) Bažnyčios dvasinis vadovas Lvovo didysis arkivyskupas kardinolas Liubomiras Husaras, apaštalinis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Nikola Eterovičius, kiti ukrainiečių katalikų vyskupai ir šalies vyriausybės atstovai.
Šiuo metu su Roma vienybėje esančios, tačiau bizantiškas apeigas išlaikiusios ukrainiečių Katalikų Bažnyčios centras yra šalies vakarinėje dalyje esantis Lvovas ir jo Šv.Jurgio katedra. Vakarų Ukrainoje gyvena ir dauguma iš penkių milijonų ukrainiečių katalikų, tačiau Unitų Bažnyčia nori plėtoti savo struktūras visoje šalies teritorijoje, kaip tikroji nacionalinė ukrainiečių tautos Bažnyčia. Dabar dauguma iš 50 milijonų Ukrainos gyventojų yra stačiatikiai, ir jų Bažnyčių (kurių Ukrainoje yra netgi trys) hierarchijos centrai įsikūrę sostinėje Kijeve.