Atnaujintas 2002 m. gruodžio 11 d.
Nr.93
(1100)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Valstybė ir bažnyčia
Susitikimai
Darbai
Literatūra
Žvilgsnis
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Reikalingas budrumas dėl Rusijos katalikų padėties

Vykstant katalikų diskriminacijai Rusijoje - to ryškiausias pavyzdys buvo keturių kunigų ir vyskupo išvarymas iš šalies, - protesto balsus pakėlė ir užsienio politikos veikėjai. Lapkričio mėnesį pasiųstame laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui septyniolika Jungtinių Valstijų Kongreso narių paragino jį imtis atitinkamų „priemonių, kad būtų užtikrintos visų tikinčiųjų teisės, įskaitant tų, kurie priklauso religinėms mažumoms“. Kongresmenai pabrėžtinai nurodė būtinumą „užbaigti diskriminacinį vizų atšaukimą atskirų religinių mažumų sielovados darbuotojams“. (Pastaraisiais mėnesiais vizos įvažiuot į Rusiją buvo atšauktos ne tik katalikų, bet ir keliems protestantų dvasininkams.)
Anksčiau panašų pareiškimą dėl išpuolių prieš religijos laisvę Rusijoje paskelbė 33 Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos nariai. Jie pažymėjo, kad įvažiavimo draudimas Rusijoje dirbantiems užsieniečiams katalikų kunigams suderintas su „plačios apimties kampanija prieš katalikybę“, įskaitant šmeižtus žiniasklaidoje, vandalizmo aktus, neleidimą statyti naujų bažnyčių. „Pagrindinės persekiojimo aukos yra ne išvaryti dvasininkai, bet Rusijos piliečiai, kuriems Konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę“, - rašoma pareiškime.


Protestuotojams prieš griežtą Baltarusijos religijos įstatymą gresia bausmės

Dviem Baltarusijos gamyklų darbininkams dėl jų viešai pareikšto protesto prieš griežtą naująjį religijos įstatymą gresia piniginės baudos, o gal net ir įkalinimas. Baltarusijos sostinėje Minske vietos policija suėmė šiuos du vyrus, kai jie Nepriklausomybės aikštėje išskleidė plakatus su šūkiais, smerkiančiais minėtą įstatymą, o šalies autoritarinį prezidentą Aleksandrą Lukašenką prilygino sovietiniams diktatoriams.
„Kaip tikintysis, aš žinau, kad turiu melstis. Bet, kaip pilietis, aš žinau, kad taip pat turiu ir veikti. Jūs negalite vien sėdėti ir melstis“, - kalbėjo vienas iš vyrų, 37 metų Sergejus Peskinas, lapkričio 21-ąją, kitą dieną po to, kai buvo atleistas iš valstybinės gamyklos. S.Peskinas, dviejų mokyklinio amžiaus vaikų tėvas, katalikų žinių agentūrai CNS sakė, jog nėra visiškai tikras, kad jo atleidimas iš automobilių detalių gamyklos tiesiogiai susijęs su protestu Nepriklausomybės aikštėje ar su jo dalyvavimu opozicinėje politikoje ir nepriklausomų profsąjungų judėjime. „Gamyklos direktorius jau anksčiau man sakė, kad jeigu aš nepasitrauksiu iš opozicijos, tai būsiu atleistas“, - kalbėjo S.Peskinas. Jis, kaip ir jo draugas protestuotojas Igoris Zakrevskis, gyvena Minsko priemiestyje Borisove ir priklauso Švč. Mergelės Marijos Gimimo katalikų parapijai.