Bibliotekoje įdomu visiems: ir jaunimui, ir vyresniesiems

Raseinių viešosios bibliotekos direktorė Gražina Janonienė Autoriaus nuotrauka

Raseinių viešosios bibliotekos fonduose – per 170 tūkstančių knygų. Jas skaito beveik 3600 žmonių, arba kas trečias Raseinių miesto gyventojas. Pastaruosius kelerius metus skaitytojų sparčiai daugėjo. Vis daugiau žmonių užsuka į skaityklą, nes laikraščio ar žurnalo neįgali nusipirkti. Žemaičių laukia per šimtą pavadinimų periodinių leidinių.

Gyvena „į skolą“

Miesto centre esančio bibliotekos pastato išorė nedžiugina akių. Namas prašosi remonto. Parengtas 1,8 milijono litų vertės investicinis projektas. Dabar jis guli Seime. Jeigu šis projektas bus įtrauktas į valstybės rėmimo programą, tai iš tų lėšų jau galima atlikti rimtą pastato atnaujinimą.
Bibliotekos darbuotojų jėgomis viduje daromas kosmetinis patalpų remontas. Iš patalpų nuomos per metus biblioteka užsidirba apie dešimt tūkstančių litų. Užtat įėjus į ją maloniai nuteikia.
Prasidėjus kūrenimo sezonui, dar nebuvo žinoma, kaip reikės susimokėti už šią teikiamą paslaugą šilumos tiekėjams. Nors pusę pastato nešildo, tačiau ir likusiam plotui šildyti per mėnesį reikia 5-6 tūkstančių litų. Bibliotekos direktorė Gražina Janonienė vylėsi, kad rajono savivaldybė savo biudžete ras reikiamą kiekį lėšų. Dirbti vilkint kailiniais bibliotekos darbuotojams neteko.

Ilgisi buvusio klebono

Nuo 1970 metų bibliotekos direktore dirbanti G.Janonienė su nostalgija prisiminė tuos laikus, kada Raseinių klebonu buvo kun. Gintautas Jankauskas. Jis turėjo ypatingą, ne kiekvienam dvasininkui Dievo skirtą bruožą – mokėjo suburti žmones. Klebonaujant kun. G.Jankauskui bažnyčia nebūdavo apytuštė. Dažną sekmadienį iš jos išėjusieji tiesiai traukdavo į bibliotekos salę. Joje vykdavo susitikimai su įdomiais žmonėmis. Klebonas tokius surasdavo, apmokėdavo jų kelionę arba net pats juos atsiveždavo. Tai buvo ypač džiugus metas. Į biblioteką pradėjo užsukti netgi tie žmonės, kurie anksčiau į kultūrinius renginius beveik nekreipdavo dėmesio.
Bibliotekos salėje organizuojamuose renginiuose dalyvavo aukšti dvasininkai, vienuoliai. Raseiniuose lankėsi menininkai – aktorė R.Varnaitė, režisierius G.Padegimas ir dainininkė A.Stasiūnaitė. Maždaug per ketverius metus klebono kun. G.Jankausko iniciatyva buvo surengti 32 tokie susitikimai.

Nuobodžiauti netenka

Kažkada pastate Vytauto Didžiojo g. 1 buvo ir kultūros namai. Kada juo naudotis ėmė vien biblioteka, atsirado laisvos vietos, kilo mintis įkurti muziejų. Buvo sukaupta nemažai eksponatų. Jų būtų pakakę kraštotyriniam kampeliui. Nuvyko raseiniškiai pasidairyti po Šilutės biblioteką. Joje pamatė, jog ši jau turi Vydūno knygos muziejų. Parvažiavę svarstė: „Nejaugi mes esame prastesni už šilutiškius bibliotekininkus“. Kaip tik Vilniuje tuo metu buvo atidarytos Knygų rūmų saugyklos. Bibliotekos darbuotojas Jonas Brigys, domėjęsis senienomis, nuvyko į Vilnių pasirinkti tai, kas tiktų jų muziejui. Su nacionaline M.Mažvydo biblioteka buvo sutarta, jog ji raseiniškiams perleis kai ką iš savo fondų. Taip per keletą metų buvo surinkta tai, ko reikia geram muziejui.
Bibliotekos muziejuje sukaupta apie du tūkstančius eksponatų. Tai rašytinė medžiaga apie Raseinių kraštą ir iš jo kilusius menininkus bei kitų sričių žymius žmones. Čia aptiksi tai, apie ką kitų rajonų bibliotekos gali tik pasvajoti. Netgi yra knyga su vyskupo M.Valančiaus autografu. Netoli jos – miniatiūrinė knygutė. Tokią pagamino vilnietis Vilius Užtupas. Docentas ją dovanojo, kai lankėsi Raseiniuose ir dalyvavo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų skirtame renginyje.
Muziejaus salės didžioji dalis skirta Maironiui. Vertingų eksponatų surinkta minint jo 140-ąsias gimimo metines. Čia sukaupta tiek muziejinių vertybių, jog jų nesuspėja apdoroti. Bet muziejus neturi kvalifikuoto darbuotojo. Reikalinga turėti nors pusę istoriko etato, kuris sugebėtų į vietas sudėlioti tai, kas yra jau surinkta. Dabar kraštotyra ir muziejumi rūpinasi bibliotekos Informacijos centro darbuotoja Elena Kvietkienė.
Šiemet Vilniaus universitete vyko knygos muziejų knygotyros konferencija. Joje raseiniškis bibliotekininkas J.Brigys skaitė pranešimą apie savos bibliotekos muziejų. Respublikoje jį jau žino. Raseiniškių triūsą gerai įvertino konferencijoje dalyvavęs profesorius Domas Kaunas.
Į muziejų užsuka moksleivių ekskursijos. Jame numatyta vesti istorijos pamokas.

Knygų fondas pasipildo gautais leidiniais iš užsienio

Nuo Girkalnio kilęs, bet Čikagoje gyvenantis Stasys Džiugas - rašytojas. Jis yra keturių knygų vaikams autorius, jo straipsnių yra išspausdinta „Draugo“ laikraštyje. Į užjūrius likimo nublokštas lietuvis lankėsi Raseinių bibliotekoje, kur buvo pažymėtas jo 80-asis gimtadienis. S.Džiugas yra įsteigęs savo vardu pavadintą fondą bei atsiuntęs į biblioteką apie keturis tūkstančius knygų. Tarp jų yra tokių leidinių, kokių neturi Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka. Skaitytojai pamėgo išeivijos lietuvių rašytojų knygas. Dalis S.Džiugo fondo knygų yra muziejuje, kitos – Informacijos centre.
Stasys Šiuškus, gyvenantis Australijoje, bibliotekai perdavė savo asmeninį archyvą. Jo gimtinė – netoli Raseinių. Užsienyje įsikūrusi Irene Godart teigia, jog jos tėvas buvo pirmasis kinematografininkas Lietuvoje. Priešais biblioteką Raseiniuose jis turėjęs kino teatrą. Dabar biblioteką pasiekia šios moters užsakytas vienas populiarus žurnalas.

Pagyvino skaitytojų aptarnavimą

Kovo mėnesį buvo atidarytas Informacijos centras. Jame veikia interneto skaitykla. Skaitytojams suteikta teisė naudotis įvairiais informaciniais leidiniais. Jeigu anksčiau atsakymo į rūpimą klausimą buvo ieškoma kartotekose ar knygose, tai tą patį dabar galima sužinoti kompiuterio pagalba. Visiškai kitokia darbo kokybė. Budintis bibliografas pajėgus atsakyti į kiekvieną klausimą. Yra spaudos straipsnių duomenų bazė. Iš jos įmanoma sužinoti, kas vertinga išspausdinta laikraščiuose ir žurnaluose. Turi puikią teisės duomenų bazę, nors dar priversti naudotis „Vyriausybės žiniomis“. Mat visko neįstengtų nupirkti. Ateina operatyvi informacija iš Seimo. Tuo pasirūpina Raseinių krašte rinkti jos nariai Onutė Babonienė ir Gintautas Mikolaitis. Užsukus į Informacijos centrą įmanoma sužinoti, kokie klausimai bus svarstomi Seime, net galima stebėti jo darbą ar net teikti jam savo pasiūlymus. Centre dirba du kvalifikuoti darbuotojai. Šiaip visi bibliotekos darbuotojai išmoko naudotis kompiuteriu.

Dailės galerija – it starto aikštelė meno žmonėms

Rajono tautodailininkai prie bibliotekos įkūrė savo klubą „Sodžius“. Dabar savo darbus jie gali eksponuoti viename iš bibliotekos kambarių veikiančioje dailės galerijoje. Joje pateikiama ir moksleivių kūryba. Kartą vienu metu savo darbus visuomenės vertinimui buvo pateikusios senelė ir jos vaikaitė. Joms kelią į galeriją parodė bibliotekos darbuotojos. Veikė ir didelė paroda, skirta Maironio 140-osioms gimimo metinėms. Neseniai meno gerbėjai turėjo progos užsukti į Amžinybę išėjusio raseiniškio profesionalaus dailininko Broniaus Bernotaičio jubiliejinę kūrybos parodą. Jos atidaryme dalyvavo menininko žmona ir vaikai.
Parodoms rengti galerijoje rajono savivaldybė skiria tam tikrą kiekį lėšų. Tai leidžia daryti parodų pristatymus. Dabar dailininkų klubas „Pegasas“ rengiasi pateikti savo miniatiūras.

Prozos ir poezijos kūriniais garsina gimtąjį kraštą

Prie bibliotekos veikia literatų klubas „Dubysa“. Gražiai jis bendrauja su Šiaulių literatų klubu „Verdenė“. Užmezgė pažintį su molėtiškiais literatais. Glaudūs ryšiai sieja su prozą ir poeziją kuriančiais kelmiškiais. Raseiniškiai literatai laukiami Utenos ir Jurbarko plunksnos draugų.
1996 metais dienos šviesą išvydo prozos ir poezijos almanachas „Atminties žiedai“. Jame savo kūrybą pateikė 20 autorių. Knygai išleisti – šešis tūkstančius litų – skyrė vidukliškė ūkininkė Danguolė Peckuvienė. Pati ji rašo eiles. Šiuo metu moteris yra literatų klubo „Dubysa“ pirmininkė.
Šiemet buvo pažymėta 20-ies metų sukaktis, kai Pasandravyje, Maironio tėviškėje, vyksta tradicinis „Poezijos pavasaris“. Jame pristatomos knygos, atvažiuoja svečių iš kitų rajonų. Kasmet Raseiniuose organizuojamas respublikinis dainuojamosios poezijos konkursas. Jį rengia Raseinių literatai kartu su rajono kultūros centru. Be to, vyksta ir kitų įsimintinų renginių.

Rytą žvalus kelsi – toks ir darbe būsi

Biblioteka netgi suteikė savo patalpas sportininkių klubui. Jo dalyvės per savaitę rytais renkasi miesto stadione, kur mankštinasi. Jeigu lauke žvarbus vėjas ar šlapdriba, tuomet suguža į bibliotekos salę. Sustūmus joje kėdes, atsiranda pakankamai erdvės. Mankštintis ateina apie penkiolika moterų. Jos kažkada turėjo sveikatos sutrikimų.
Žvaliai darbe atrodanti bibliotekos direktorė G.Janonienė – irgi sportininkių klubo dalyvė. Stebiesi išgirdęs, jog ji jau 45 metai dirba bibliotekoje. Raseiniškė džiaugėsi sakydama, jog biblioteka darosi didesniu kultūros centru nei miesto kultūros namai.

Bronius VERTELKA
Raseiniai

© 2002"XXI amžius"