Atnaujintas 2002 m. gruodžio 20 d.
Nr.96
(1103)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Brangiausia dovana – dovanotas kitam laikas
Žurnalisto Balio Urbono kalėdinis pokalbis su Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonu kun. Kęstučiu Latoža

Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios
klebonas kun. Kęstutis Latoža

B. Urbonas: Baigiasi 2002 metai, o Betliejaus žvaigždė, parodžiusi anuomet Trims Karaliams kelią prie ką tik gimusio Kristaus, nenusileidžia, vis šviečia. Aš didžiuojuosi, kad mano protėviai, praėjusio tūkstantmečio pradžioje apsikrikštydami, tėvynę Lietuvą paženklino krikščionių vardu. Dabar mes, laukdami stebuklingojo Kūčių vakaro, galime justi tą tolimos žvaigždės šviesą, - žmonijos Atpirkėjo meilę, tiesą ir Jo paliktą tikėjimą, kuris kiekvienam suteikia ir stiprybės, ir pasitikėjimo, ir vilties. Ypač vilties: mums visiems, keliaujantiems savų vargų ir rūpesčių keliu.
Apie ką, gerbiamas klebone, turėtume galvoti šiandien, artėjant Kūčių vakarui, Kalėdoms, mes, Lietuvos žmonės?
Kun. K. Latoža: Kaip jūs ir minėjote – apie Kristų. Apie Jį galvoti turime ne tik didžiųjų švenčių metu, bet ir kiekvieną dieną. Jei prisimename Jėzų Kristų, žmogaus gyvenimas, jo vargai ir rūpesčiai įgauna prasmę.
B. Urbonas: Klausydamasis vieno pamokslo (atrodo, prieš pat Adventą), žavėjausi jūsų pasakojimu apie žmogaus pašaukimą. Kitaip tariant, apie Dievo duotus jam talentus. Ir tada man gimė mintis: ne kiekvienam duota savo talentą išvystyti, ne kiekvienas savo talentą brangina, galų gale ne kiekvienas savo talentą panaudoja gėriui ugdyti.
Ar yra koks receptas, kad visi, ir didelio, ir menkesnio talento žmonės, suprastų, jog būtent dabar, atgimus Lietuvai, labai brangios kiekvieno tautiečio pastangos ugdyti dorovę, pagrįstą Dekalogo išmintimi? (Gal tie talentai, na, tarkime, su Betliejaus žvaigždės šviesa išdalyti, pirmiausia ir turi išaukštinti Dekalogo tiesas, esančias tuo receptu, kuriuo remdamiesi prisitaikytume vaistus per XX amžiaus antrąją pusę pažeistam savo mentalitetui gydyti?)