XXI amžius

Marionetė spyriojasi

Maskvoje ir Gudermese vyko vadinamieji čečėnų tautos suvažiavimai. Oficialioji Kremliaus propaganda skelbia, jog tai vienas svarbiausių įvykių, rodantis, kad baigėsi Čečėnijos problemos sureguliavimo procesas. Netgi Rusijos valdžiai artimi apžvalgininkai ir politologai pripažįsta, jog apie kažkokį padėties sureguliavimą bent jau artimiausiais metais negali būti nė kalbos. Ir Maskvos, ir Gudermeso suvažiavimuose daugumą kalbėjusių delegatų (kurių niekas nerinko) sudarė kolaborantai bei Maskvoje ir kituose Rusijos rajonuose gyvenantys čečėnai, kurie pasisakė, kad būtų kuo greičiau priimta Čečėnijos konstitucija, o joje turi būti numatyta prezidento institucija, kaip ir kitose Rusijos Federacijos subjektuose - Totorijoje, Kalmukijoje ir kt. Deja, nei Rusijos, tuo labiau Čečėnijos gyventojai nieko nesužinojo, kaipgi vyko tie suvažiavimai. Jeigu Maskvos suvažiavime kai kurias „delegatų“ kalbas transliavo ir komentavo Rusijos žiniasklaida, tai apie Gudermese vykusį suvažiavimą pranešinėjo gana abstrakčiai ir miglotai. O pranešti buvo apie ką. Pirmiausia apie tai, kad suvažiavimo metu į Gudermesą buvo sutraukta daugiau kaip 20 tūkst. okupacinės Rusijos armijos karių, tarp jų - rinktiniai „specnazo“ daliniai. Suvažiavimas Gudermese vyko faktiškai šio miesto ir aplinkinių rajonų dvivaldystės fone. Jeigu dienomis okupacinė rusų kariuomenė dar šiaip taip sugeba „stabilizuoti“ padėtį, tai naktimis visa valdžia atsiduria čečėnų kovotojų rankose. Džochargala (Groznas) kaip buvo, taip ir liko griuvėsių krūva. Visa iš Maskvos ateinanti „pagalba“ miestui atstatyti pradingsta nežinia kur. Tiesa, buvo atstatytas daugiaaukštis vadinamosios Čečėnijos administracijos pastatas, keli kolaborantų milicijos pastatai. Tačiau juos nuolat užpuldinėja čečėnų kovotojai, nepaisant to, kad juos saugo kelios eilės rusų kariškių, šarvuočiai, tankai, įrengti kulkosvaidžių lizdai. Okupantai ir kolaborantai sėdi už tų spygliuotų vielų užtvarų, tik retsykiais išdrįsdami išvykti.
Čečėnų kovotojai gruodžio 27 dieną smogė dar vieną smūgį kolaborantams, susprogdindami Grozne neseniai suremontuotą marionetinės administracijos pastatą. Pastatas visiškai sugriautas. Žuvo mažiausiai 80 žmonių, per 150 sužeistų. To sprogimo metu pastate nebuvo marionetinės administracijos vadovo Achmado Kadyrovo ir jo pavaduotojo. Tačiau net okupacinės rusų armijos karininkai privačiuose pokalbiuose pripažįsta, kad vadinamosios Čečėnijos vyriausybės vadovas A.Kadyrovas ilgai negyvens, ir jokie šarvuočiai ar tankai jo neišgelbės. Čečėnų kovotojai turi savo žmonių ne tik A.Kadyrovo administracijoje ir milicijoje, bet ir tarp rusų kariškių. Ir ne kokių nors eilinių ar seržantų, o gana aukštų karininkų, kurie už pinigus parduoda viską, ką tik gali: ginklus, degalus, jau nekalbant apie slaptą informaciją. Todėl neatsitiktinai per antrąjį Čečėnijos karą laisvės kovotojai jau numušė per 40 sraigtasparnių. Informaciją apie tų sraigtasparnių skrydžių maršrutą bei keleivius kovotojai gauna tik iš Rusijos karininkų. Taupydami raketas, čečėnų kovotojai taikiniais pasirenka tik tuos sraigtasparnius, kuriais skrenda aukšti karininkai. Po sprogimo Grozne A.Kadyrovas iškart apkaltino jį organizavus Čečėnijos prezidentą A.Maschadovą. Savo ruožtu Rusijos prezidentas V.Putinas - tarptautinius teroristus, kurie esą nenori Čečėnijos problemos sureguliavimo, aišku, pagal V.Putino planą. Tačiau kažkodėl nieko nesakoma, kaip sprogmenų prikrautas KAMAZ sunkvežimis galėjo privažiuoti prie marionetinės administracijos pastato ir kas davė leidimą kirsti net kelis ar keliolika Rusijos okupacinės armijos postų? Atsakymas - vienareikšmiškas. Kaltų reikia ieškoti pirmiausia tarp rusų armijos karininkų, ir niekur daugiau.
Nepaisant to, Kremlius, atrodo, nusprendė viską pastatyti ant savo statytinio A.Kadyrovo kortos ir padaryti jį Čečėnijos „prezidentu“. Tą`rodo faktas, kad į čečėnų miliciją priimami tik A.Kadyrovo ir jo klano šalininkai. Numatoma tą miliciją apginkluoti geriausiais ginklais. Tačiau pačios Rusijos kariniai ekspertai vienu balsu įspėja Kremlių nedaryti tokios kvailystės, visiškai neatsižvelgiant į čečėnų tautos mentalitetą ir papročius. Atiduodant nors ir minimalią valdžią vienam žmogui ir vienos giminės atstovui, anot ekspertų, būtų labai pražūtingas žingsnis. Čečėnai be galo atsidavę savo giminei ir niekada neklausys bei nepripažins žmogaus iš kitos giminės. Ekspertai teigia, kad geriausia išeitis būtų ne prezidentinė, o parlamentinė respublika, kaip dabar yra kaimyniniame Dagestane. Tokiu atveju būtų galima išrinkti arba bent jau paskirti į tą parlamentą įvairių giminių atstovus. Tačiau tokius pasiūlymus pats A.Kadyrovas ir jo šalininkai kategoriškai atmeta ir net gąsdina Maskvą liūdnomis pasekmėmis, jeigu „referendumu“ bus priimta konstitucija, skelbianti Čečėniją parlamentine respublika. Nežinia, kodėl Maskva taip pasitiki A.Kadyrovu. Kalbama, kad jis sugebėjo papirkti ne vieną aukštą Kremliaus pareigūną, ir tie deda visas pastangas, kad jis būtų Čečėnijos prezidentu, nes pažadėjo ir toliau dosniai šelpti savo užtarėjus. Tuo labiau kad ta „šalpa“ A.Kadyrovui nieko nekainuoja. Pinigai imami iš tos pačios kasos - lėšų, skirtų Čečėnijai atstatyti. Negana to, Gudermeso suvažiavime A.Kadyrovo sūnus atvirai pareiškė vienam Maskvos pareigūnui, kas atsitiktų, jeigu tėtušis nebūtų paskirtas Čečėnijos prezidentu. Sūnelis paklausė vieno Kremliaus emisaro: „Ar norite, kad mes išeitume į kalnus?“ Todėl žinomas Rusijos politikos apžvalgininkas Andrejus Uglanovas daro išvadą, kad toks A.Kadyrovo sūnaus grasinimas gali tapti realybe, jeigu tėvas nebus paskirtas Čečėnijos prezidentu. Nesvarbu, kad marionetė, bet vis dėlto prezidentas.

Petras KATINAS