Atnaujintas 2003 m. sausio 8 d.
Nr.2
(1106)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Atmintis
Žvilgsnis
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kelio ženklas

Vaidotas Daunys 1992 metais

Ir lyg idėja, šalnos pakąsta – kelio ženklai.
Klausyk, tai banga praeities, mums ieškanti kranto!
Jos viršūnėje švysteli tie, kas gelmėj pasiryžta,
Štai tyli paslaptis obelies, sprogstančios vėjy!

Tik šviesos ilgesys mums įduoda į ranką po plunksną,
Po paukštį akims, po pavasario skrydį veidams,
Skleidžiasi saulėje sapnas, garuoja drėgni mūsų rūbai,
Provėža kovo sniege.

(V.Daunys. „Kelio ženklai“)

Žymiam kultūros veikėjui, poetui, redaktoriui Vaidotui Dauniui sausio 2-ąją būtų sukakę 45-eri. Būtų, jei ne lemtingas skrydis oro balionu.
1995 m. liepos 29 d., šeštadienį, Vingio parke vyko aerostatų varžybų, skirtų V Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, vakarinis skrydis. Oro balionų fiesta – „Padangių gėlės“. Startas buvo numatytas 19 val., bet dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų (vėjas 6 m/sek., gūsiai 9 m/sek.) atidėtas 20 val. Po 20 val. startas buvo atidėtas dar kartą – 20.30 val. Šį kartą jau startavo pirmasis balionas – su teisėju. Maždaug po 5 min. į dangų netikėtai pakilo aerostatas, kurį pilotas dar tik rengė startui… Tai atsitiko dėl techninių nesklandumų. Kai, dar prieš startą atsiplėšęs nuo žemės, dideliu greičiu į viršų šovė oro balionas, jis kartu iškėlė ir gondolą laikiusius žmones. Visi, pakilus balionui, spėjo nušokti, išskyrus Vaidotą. Jis buvo iškeltas į 300 metrų aukštį ir iš ten krito žemyn, į Vingio parko teritoriją. Iš mėlynės aplink jo dešinės rankos riešą nuspręsta, kad gondolą jis laikė virve apsisukęs ranką, todėl laiku nespėjo nušokti. Pilotas kabantį savo komandos narį pastebėjo tik maždaug 100 metrų aukštyje. Griebė už rankų, bandė įtraukti į krepšį. Deja