Atnaujintas 2003 m. sausio 10 d.
Nr.3
(1107)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Aktualijos
Ora et labora
Laikas ir žmonės

Mums rašo
Atmintis
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Abejingumu paniekinome tūkstančius

Sekmadienį baigėsi antrasis Prezidento rinkimų ratas. Šie rinkimai turės, be abejo, giliausią, o gal net ir lemiamą pėdsaką naujoje Lietuvos, nusikračiusios žiaurios ilgos bolševikų okupacijos, istorijoje. Deja, šiandien dar ne visi Lietuvos piliečiai tai suvokia.
Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad beveik pusė gyventojų, turinčių balsavimo teisę, rinkimuose nedalyvavo. Nedalyvavusieji rinkimuose ranka numojo į Tautos ir Valstybės reikalus. Kiti gi buvo priešų propagandos suklaidinti ar susiviliojo siūlomais pinigais. Po kaimus važinėjo „berniukai“, kurie aiškino žmonėms: „Jei balsavote už Valdą Adamkų, tai jau nereikia eiti į rinkimus“. Žmonės paklausė ir nenuėjo… Juos galima pavadinti dezertyrais. Jų yra kiekvienoje tautoje. Bet Lietuvoje tokie pasirodė esą net pusė visų balso teisę turinčių gyventojų. Tai verčia labai susimąstyti.
Kiti sakėsi reiškę protestą prieš esamas negeroves. Bet jie kaltininkų neįvardijo, nors visi žinojo, kas išmokė vogti ir kombinuoti. O kas kaltas dėl šių dienų nusikaltimų Lietuvoje? Šiuo atveju jie nuskriaudė Lietuvą ir paniekino tūkstančiais laisvės ir gyvybės aukų atgautą laisvę. Vargu ar jie galės pasiteisinti prieš Dievą ir savo sąžinę.
Buvo paleistos į „apyvartą“ milžiniškos pinigų sumos, atkeliavusios iš svetur. Vargu ar Valstybės saugumas susidomės šiuo faktu. Juk visi žino, kad už gražias akis didelių pinigų niekas neduoda, kad už juos reikės atidirbti. Yra žinoma, koks nenumaldomas pinigų teikėjų apetitas, jų troškimas grąžinti Baltijos šalis į Maskvos glėbį ir vėl lietuviams bei kitoms Baltijos šalių tautoms atverti kelią į Sibirą ar prie Laptevų jūros. Vargu ar tai tirs Valstybės saugumas. Jiems tai turėtų būti tik „smulkmena“. O kiti tvirtina, kad mes Saugumo neturime. Prieš kiek laiko vienas Saugumo vadovas teigė, kad pas juos dirba tik keturi kagėbistai, bet jie esą geri darbininkai. Įdomu būtų sužinoti, kiek Maskvos saugume dirba amerikiečių ar britų saugumiečių, ir atvirkščiai.
Taigi Lietuvoje vyksta kova ne vien už valdžios kėdes (tai - tik matoma jūros ledkalnio pusė), bet iš tikrųjų ir už naują Lietuvos pavergimą. Ekonomika - jau rusų rankose. Lietuvos trispalvė išniekinta, grąžinta Gegužės 1-osios šventė, sugrąžins ir Kovo 8-ąją, ir lapkričio 7-ąją. Reikia tik paimti valdžią. Nors ir ta - faktiškai jų rankose. Seimo nariai ar ministrai nuolat lekia į Maskvą nurodymų.
Kas įvyko, tas jau įvyko. Nebesulaikysime ir nebesugrąžinsime - mūsų klaidų bei nusikaltimų pasekmės atsilieps mums patiems. Artimiausia ateitis mus pažadins iš demagogijos ir pažadų miražo.
Pabandykime apibendrinti šias mintis ir padaryti pamokančią išvadą.
Savo abejingumu, lengvu patikėjimu demagogija, nuo kurios per kiekvienus rinkimus jau turėjo atšipti dantys ir prablaivėti protas - dažnai tai buvo tik Judo sidabriniai, - visi Lietuvos gyventojai, o ypač mes, katalikai, kurių pareiga - būti pasaulio ir žemės druska, nusikaltome didžiajam Artimo Meilės įstatymui, apsispjaudėme ir paniekinome tūkstančius Laisvės kovotojų, žuvusių dėl Lietuvos miškuose, lageriuose, tremtyje ir svetur!
Mes pardavėme Lietuvą! Kaip pavadins mus ateinančios kartos?
Maldaukime dangaus ir žemės Kūrėją, kad bausmė nekristų ant mūsų, mūsų vaikų ir vaikaičių.
Pranašo Joelio žodžiai, įkvėpti Dievo, teprablaivina Lietuvą:
- Tarp prieangio ir aukuro teverkia kunigai, Viešpaties tarnai. Tesako: „Pasigailėk, Viešpatie, savo tautos, nepadaryk savo paveldo pajuoka, priežodžiu tautoms. Kodėl tautos turėtų sakyti: „Kur yra jų Dievas?..“ (Jl 2,17)
- Tačiau net dabar,- tai Viešpaties žodis, - grįžkite pas mane visa savo širdimi - pasninku, verksmu ir raudojimu… (Jl. 2,12)
Geroji Tautos dalis, kurie per savaitę vieną ar du kartus pasninkaudavote vien su duona ir vandeniu, kurie budėdavote per naktis didžiųjų švenčių išvakarėse šv.Sakramento adoracijose, kurie skaudžiuose gyvenimo išbandymuose nepraradote optimizmo, meilės Dievui ir Tėvynei, parodykite savo broliams ir sesėms, kaip reikia atgailos, atskleiskite jos prasmę.
Jūsų, kovojančios, bet nenugalėtos tautos, brolis

Mons. Alfonsas SVARINSKAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija