Pirmasis puslapis
Krikščionybė šiandien
Aktualijos
Ora et labora
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Atmintis
Lietuva
Pasaulis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

SU NAUJAISIAIS METAIS!

Kviečiame prenumeruoti "XXI amžių!"

Prenumeratos "Lietuvos pašto" skyriuose kaina vienam mėnesiui:

16 puslapių trečiadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
16 puslapių penktadienio numerio - 7,40 Lt,
pensininkams ir invalidams - 6,90 Lt,
abiejų savaitės numerių - 14,80 Lt,
pensininkams ir invalidams - 13,80 Lt.

"XXI amžius" "Lietuvos spaudos" kioskuose nepardavinėjamas. Vilniuje jį rasite tik “Sąjūdžio” kioske (Gedimino g.1), “Katalikų pasaulio” leidyklos knygyne (Dominikonų g.6) bei kioske Tilto ir T.Vrublevskio gatvių sankryžoje; Kaune - LPKTS kioske (Laisvės al. 39);
Kitur “XXI amžius” pardavinėjamas tik katalikiškos spaudos kioskuose ar parduotuvėse prie bažnyčių.
“XXI amžių” geriausia prenumeruoti pašte.

Norinčius paremti "XXI amžių", pinigus prašome pervesti į tokią sąskaitą:

AB VILNIAUS BANKAS, VB Kauno Santakos filialas
Kęstučio 38, Kaunas, Lietuva
Banko kodas: 260101732

Viešoji įstaiga "Naujasis amžius"
Įmonės kodas: 3519348
Sąskaita litais: 27700314
Valiutinė sąskaita: 120070815

Popiežius konsekravo dvylika vyskupų

Šv.Petro bazilikoje įšventinami dvylika vyskupų guli ant grindų. Ceremonijai vadovavo popiežius Jonas Paulius II

Pirmadienį, sausio 6-osios rytą, popiežius Jonas Paulius II Vatikano Šv. Petro bazilikoje vadovavo Kristaus Apsireiškimo iškilmės Mišioms ir jų metu konsekravo dvylika naujų, neseniai paskirtų, vyskupų: šešis, kuriems pavesta dirbti Romos Kurijoje ir atstovauti Šventajam Sostui užsienyje; kitus šešis paskirtus vietinių Bažnyčių ordinarais ir pagalbininkais.
Šventasis Tėvas naujiesiems vyskupams kalbėjo: „Jūs, broliai, šiandien priimdami sakramentą, kuris jus padaro apaštalų įpėdiniais, tampate visateisiais tarnais šio didžiojo slėpinio. Jūs, kilę iš įvairių pasaulio šalių ir kontinentų, siunčiami į įvarius kraštus ir kontinentus, liudijate Bažnyčios visuotinumą. Tikėjimas į Kristų, pasaulio Šviesą, jus paskatino paaukoti savo jaunystę kunigiškai tarnystei. Jūs Viešpačiui dovanojote ne auksą, smilkalus ir mirą, bet savo gyvenimus. Dabar Kristus prašo, kad atnaujintumėte savo auką. Kaip kitados dvylika pirmųjų savo mokinių, taip šiandien jus Kristus kviečia būti jo gyvybės ir jo misijos dalininkais“.
Keturi nauji vyskupai paskirti apaštaliniais nuncijais Azijoje, Afrikoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje. Dviem pavestos atsakingos pareigos Romos Kurijoje. Kiti šeši paskirti vietinių Bažnyčių ganytojais Italijoje, Benine, Slovakijoje, Irake, Ukrainoje ir Sirijoje. Popiežius linkėjo, kad tikinčiųjų bendruomenės, į kurias siunčiami nauji vyskupai, juos priimtų su meile ir kad juose matytų uolius ganytojus. „Brangūs broliai vyskupai,- sakė Popiežius,- dieviškasis Mokytojas jus išsirinko, kad būtumėte jo meilės liudytojai. Tespindi jumyse Evangelijos grožis, visiems būkite šventumo ir meilės liudytojai. Švenčiausioji Mergelė Marija jums tepadeda kiekvieną gyvenimo akimirką būti panašiems į Kristų“.

Motina Teresė bus skelbiama Bažnyčios palaimintąja

Motina Teresė

Beatifikacija vyks Misijų sekmadienį

Plačiai tarptautinėje žiniasklaidoje buvo komentuojamas vienas paskutinių žymių praėjusių 2002 metų bažnytinių įvykių - gruodžio 20 dieną popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtinti dekretai, kuriais pripažintos 1997-aisiais mirusios Motinos Teresės herojiškos dorybės ir su jos užtarimu įvykęs stebuklingas išgijimas. Tokiu būdu atvertas kelias į formalią šios garsiosios vienuolės, „vargšų apaštalės“, 1979 metų Nobelio taikos premijos laureatės, beatifikaciją, apie kurios šventumą - Gama sanctitatis - yra paplitęs garsas visame pasaulyje. Ta proga Motinos Teresės įkurtos ir iki mirties vadovautos Meilės misionierių kongregacijos paskelbtame pareiškime teigiama: „Mes, Meilės misionierės, skiriame padėką ir garbę Dievui, kad mūsų Šventasis Tėvas, popiežius Jonas Paulius II, oficialiai pripažino mūsų motinos - Motinos Teresės šventumą ir patvirtino stebuklą, įvykusį jos užtarimu. Mes kupinos džiaugsmo laukiame jos beatifikacijos, kuri vyks Romoje būsimąjį Misijų sekmadienį, 2003 m. spalio 13 d.“.
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad tas sekmadienis beveik sutaps su Jono Pauliaus II, išrinkto Popiežiumi 1978 m. spalio 16 d., 25-osiomis pontifikato metinėmis. Taip pat spalio 19 dieną bus užbaigti Šventojo Tėvo pernai paskelbti Rožinio maldos, kurią ypač vertino Motina Teresė, likusiose fotografijose dažnai regima su rožinio vėriniu rankose, metai. Beveik sutapsiantis popiežiaus Jono Pauliaus II ir Motinos Teresės pagerbimas galbūt yra atsitiktinis, tačiau labai simbolinis - abu jie labiausiai žinomi ir turi didžiausią autoritetą; tai - didžiosios šių laikų Katalikų Bažnyčios asmenybės.
Ne veltui italų katalikų politinis apžvalgininkas Džiovanis Bensis savo analitinia-me straipsnyje, paskelbtame Maskvos dienraštyje „Nezavisimaja gazeta“, pastebi, kad, jeigu paklaustų kokio nors žmogaus Rusijoje, kokius jis žino šiuolaikinius Katalikų Bažnyčios veikėjus, be abejonės, kartu su Jonu Pauliumi II paminėtų ir Motiną Teresę. Šios vienuolės vardas buvusioje Sovietų Sąjungoje tapo žinomas 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje, kai po Armėnijoje įvykusio baisaus žemės drebėjimo, pareikalavusio 25 tūkst. žmonių aukų, ten sugužėjo gelbėtojai ir pagalbininkai iš viso pasaulio. Tarp jų buvo ir Motina Teresė, vienuoliškais drabužiais vilkinti trapi pagyvenusi moteris, savo gyvenimo tikslu išsikėlusi rūpinimąsi kenčiančiaisiais, ligoniais ir mirštančiaisiais. Susitikusi su tuomete sovietine „pertvarkos“ vadovybe, konkrečiai su užsienio reikalų ministru Eduardu Ševardnadze (dabar jis Gruzijos prezidentas), ji gavo leidimą steigti pačios sukurtos vienuolijos bendruomenę Maskvoje.

Tebūna dienos prasmingos

Kanauninkas Vytautas Kapočius

Į gyvenimo juostą įaustas sidabrinis kunigystės jubiliejus, gautas kanauninko paaukštinimas, veikla paženklinta nuolatine kova už tautinius idealus, dvasinį atgimimą. Padėti žmonėms kelyje į Dievą, darbuojantis įvairiose gyvenimo srityse - labdaros, pastoracijos, socialinėje, švietimo, auklėjimo, spaudos bei talkinant katalikiškiems sambūriams - toks kunigo pašaukimas bei pareiga, toks yra ir Zarasų Švč.M.Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Zarasų dekanas kanauninkas Vytautas Kapočius, per Kūčias paminėjęs 60-ąjį gimtadienį.

Gimtoje Žemaitkiemio parapijoje

Kunigiškiuose, Anastazijos Dubauskaitės ir Balio Kapočiaus šeimoje, 1943 m. gruodžio 24 dieną šviesą išvydo naujagimis. Vaiką pakrikštijo Žemaitkiemio bažnyčioje, kur prie Švč.Mergelės Marijos altoriaus mama davė įžadus – jeigu pasaulį išvys sūnus, jis būtinai bus kunigas.
Vienturtis Kapočių Vytautas augo smalsus, buvo lakios fantazijos. Būdavo, kad įsijautęs į kunigo vaidmenį Vytukas „aukodavo“ mišias, „klausydavo“ išpažinčių ar, suklupdęs draugus, pats užsilipęs „gonkuose“ ant suolelio, „sakydavo“ pamokslą. Atrodė, didžioji mamos svajonė bus išgirsta. Tėvus džiugino vaiko pomėgiai.
Lietuvai buvo nelengvas metas - karas, sovietinė okupacija, rezistencinės kovos, prievartinis kolūkių kūrimas iš esmės keitė žmonių gyvenimo būdą ir jų likimus. Dažnuose namuose viešpatavo badas ir skurdas, kuris tuo metu buvo juntamas ir Kapočių šeimoje. Mama susirgo tuberkulioze. Tėvas, parnešęs iš kolūkio alkaniems gyvuliams glėbelį pašaro, buvo suimtas ir nuteistas aštuoneriems metams. Šeima liko be pagrindinio maitintojo, o ir mama, surinkusi paskutines maisto atsargas, siųsdavo jam į Kemerovo kalėjimą. Tik po Stalino mirties mamai buvo suteikta galimybė rašyti malonės prašymą. Kapočių šeimai tuomet padėjo buvęs LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. Jam tarpininkaujant, B.Kapočius buvo paleistas iš kalėjimo.

Sudiev, Europa?

Rinkimai pasibaigė. Kiek nustebusi Lietuva tuoj po vidurnakčio sužinojo turinti naują Prezidentą. Vieni džiūgauja, kiti netveria apmaudu. Bet rezultatas aiškus - nugalėjo jaunesnis, agresyvesnis ir turtingesnis. Tas, kuris daug žadėjo.
Po rinkimų pabaigos vertėtų pažvelgti ir į tuos pažadus, daugiausia pritraukusius rinkėjus R.Pakso link. Kad ir kokie pinigai būtų mesti rinkimams, negalima nugalėti vien milijonų galia, ką parodė ir ekstravagantiškojo J.Petraičio pavyzdys. Teko panaudoti ir vizualiai ar emociškai patrauklių pažadų kraitę. Ties ja ir norėtųsi sustoti.
R.Paksas dar rinkimų naktį paskubėjo pareikšti, kad Lietuvos užsienio politika bus tę-siama. Jis net pareiškė, jog jam užsienio politikoje svarbiausia - stojimas į NATO ir Europos Sąjungą, geri santykiai su kaimynais, o vidaus politikoje - ekonominės gerovės kilimas.
Lyg ir viskas gerai. Naujai išrinktas Prezidentas deklaruoja savo būsimo darbo prioritetus, akcentuodamas eurointegracinius procesus. Bet jau kitą dieną prasidėjo keistokų R.Pakso pasisakymų serija, privertusi suabejoti jo užsienio politikos tęstinumu.
Iš karto Prezidentas-elektas prabilo apie tai, kaip jis visų pirma nuvažiuos į Briuselį. Čia nėra nieko bloga (vis geriau negu į Maskvą). Bet Briuselyje jis žada išsireikalauti geresnių sąlygų stojant į ES. Net nurodyta, ko reikalaus: didesnių dotacijų žemės ūkiui ir pinigų naujam AE blokui statyti. Mat R.Paksas nėra patenkintas Lietuvos euroderybininkų pasiektais rezultatais.

Abejingumu paniekinome tūkstančius

Sekmadienį baigėsi antrasis Prezidento rinkimų ratas. Šie rinkimai turės, be abejo, giliausią, o gal net ir lemiamą pėdsaką naujoje Lietuvos, nusikračiusios žiaurios ilgos bolševikų okupacijos, istorijoje. Deja, šiandien dar ne visi Lietuvos piliečiai tai suvokia.
Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad beveik pusė gyventojų, turinčių balsavimo teisę, rinkimuose nedalyvavo. Nedalyvavusieji rinkimuose ranka numojo į Tautos ir Valstybės reikalus. Kiti gi buvo priešų propagandos suklaidinti ar susiviliojo siūlomais pinigais. Po kaimus važinėjo „berniukai“, kurie aiškino žmonėms: „Jei balsavote už Valdą Adamkų, tai jau nereikia eiti į rinkimus“. Žmonės paklausė ir nenuėjo… Juos galima pavadinti dezertyrais. Jų yra kiekvienoje tautoje. Bet Lietuvoje tokie pasirodė esą net pusė visų balso teisę turinčių gyventojų. Tai verčia labai susimąstyti.
Kiti sakėsi reiškę protestą prieš esamas negeroves. Bet jie kaltininkų neįvardijo, nors visi žinojo, kas išmokė vogti ir kombinuoti. O kas kaltas dėl šių dienų nusikaltimų Lietuvoje? Šiuo atveju jie nuskriaudė Lietuvą ir paniekino tūkstančiais laisvės ir gyvybės aukų atgautą laisvę. Vargu ar jie galės pasiteisinti prieš Dievą ir savo sąžinę.
Buvo paleistos į „apyvartą“ milžiniškos pinigų sumos, atkeliavusios iš svetur. Vargu ar Valstybės saugumas susidomės šiuo faktu. Juk visi žino, kad už gražias akis didelių pinigų niekas neduoda, kad už juos reikės atidirbti. Yra žinoma, koks nenumaldomas pinigų teikėjų apetitas, jų troškimas grąžinti Baltijos šalis į Maskvos glėbį ir vėl lietuviams bei kitoms Baltijos šalių tautoms atverti kelią į Sibirą ar prie Laptevų jūros. Vargu ar tai tirs Valstybės saugumas. Jiems tai turėtų būti tik „smulkmena“. O kiti tvirtina, kad mes Saugumo neturime. Prieš kiek laiko vienas Saugumo vadovas teigė, kad pas juos dirba tik keturi kagėbistai, bet jie esą geri darbininkai. Įdomu būtų sužinoti, kiek Maskvos saugume dirba amerikiečių ar britų saugumiečių, ir atvirkščiai.

Be moralinių stabdžių

Kol politikai ir visuomenė svarsto ir komentuoja praėjusių Prezidento rinkimų rezultatus, žiniasklaidos magnatai tikriausiai dar skaičiuoja tūkstančius ir suveda bene absurdiškiausios rinkimų kampanijos metu gautų didžiulių pajamų balansą. Pelnas iš tiesų buvo milžiniškas, ir, anot vieno Lietuvos televizijos žurnalisto, kai kurie leidiniai užsidirbo pinigų keleriems metams į priekį. Juk kelis mėnesius daugelyje laikraščių nieko daugiau beveik ir nebuvo, kaip tik užsakomieji kandidatų straipsniai. Aišku, tokių straipsnių gausybe visus nurungė naujasis Prezidentas, kuris, anot filosofo Vytauto Radžvilo, stengėsi laimėti rinkimus bet kokia kaina, visiškai nepaisydamas jokių moralinių stabdžių, o svarbiausia, neskaičiuodamas pašėlusiai agitacijai išmestų milijonų. Gal kada nors ir paaiškės, kas davė tuos milijonus. Tai, kad rinkimuose dalyvavo rusiškas kapitalas, niekam ne paslaptis. Ir ne kokios nors „Avia Baltikos“ boso J.Borisovo „paaukotas“ milijonas, o kur kas stambesnių Rusijos biznio ryklių lėšos. Ir ne tik biznio. O tai ir kelia didžiausią pavojų, nes, nepaisant pareiškimų, kad naujasis valstybės vadovas laikysis užsienio politikos tęstinumo, tuo galima labai suabejoti. Vien aiškios užuominos, kad reikia peržiūrėti kai kuriuos jau seniai suderintus derybų su Europos Sąjunga skyrius, kelia didžiulį nerimą ne tik dešiniojo sparno politikams, bet ir vienam socialdemokratų lyderių V.Andriukaičiui. O dėl R.Pakso rinkimų kampanijos skaidrumo išaiškinimo - reikalas bus labai sudėtingas. Tikėtis, kad teisėsaugos pareigūnai imsis tirti, iš kokių šaltinių R.Paksas gavo milijonus savo rinkimų kampanijai, nėra prasmės. Juk teisėjų ir prokurorų skyrimą tvirtina Prezidentas. Kuris gi teisėjas ryžtųsi, rizikuodamas pelninga savo kėde, imtis tokio tyrimo ar iškelti bylą dėl finansavimo skaidrumo? Nesvarbu, kad vargu ar yra Lietuvoje žmonių, kurie patikėtų R.Pakso artimiausios bendražygės D.Kutraitės-Giedraitienės teiginiais, jog jos šefas rinkimų kampanijai išleido tik du milijonus litų. Netgi politologas Lauras Bielinis, kurio niekaip neapkaltinsi simpatijomis dešiniesiems, teigė, kad tie skelbiami du milijonai tėra tik mažytė ledkalnio viršūnėlė. Beje, L.Bielinis R.Pakso rinkimų kampaniją prilygino kolūkio pirmininko rinkimams, o patį R.Paksą - tokiam pirmininkui, kuris siekia tvarkytis Lietuvoje kaip nuosavame kolūkyje. Tokiais metodais ir priemonėmis.