Atnaujintas 2003 m. sausio 22 d.
Nr.6
(1110)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Kultūra
Valstybė ir bažnyčia
Pozicija
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Politikai raginami laikytis moralinio nuoseklumo

Tikėjimo mokslo kongregacija sausio 16 dieną paskelbė dokumentą apie katalikų pasauliečių dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame savo šalių gyvenime bei apie krikščioniško moralinio nuoseklumo pareigą. Dokumentas pavadintas: “Doktrininė nota kai kuriais klausimais, liečiančiais katalikų laikyseną politiniame gyvenime”. Nors dokumentas skelbiamas tik dabar, Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris jį pasirašė jau pernai, lapkričio 24 dieną, o lapkričio 21-ąją jį aprobavo popiežius Jonas Paulius II.
Tikėjimo mokslo kongregacija skelbti šį dokumentą nusprendė visų pirma dėl dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis – labai dažnas dualizmas politine veikla užsiimančių krikščionių gyvenime. Netgi tikintieji dažnai mano, kad tikėjimas yra jų privatus reikalas, priklauso sąžinės sferai, o tuo tarpu politiniai ir socialiai sprendimai tarsi yra visai kita, su tikėjimu ir sąžine nesusieta sritis. Paskelbtu dokumentu reaguojama į tokį dualizmą ir primenama, kad moralinės nuostatos turi nuosekliai galioti visose kiekvieno žmogaus, taigi ir politiko, veiklos ir sąmoningumo srityse, kad negali būti skirtumo tarp to, kuo privačiai tikima, ir to, kas viešai daroma. Antroji priežastis, dėl kurios skelbiama šis dokumentas, – viešame gyvenime šiandien vis labiau pastebimas pliuralizmo ir reliatyvizmo sąvokų painiojimas. Pliuralizmas – tai vienas kitą gerbiančių žmonių skirtingų nuomonių ir įsitikinimų įvairovė. Pliuralizmas – tai taip pat vienminčių žmonių pasirenkamų sprendimų įvairovė. Tačiau pliuralizmu neturėtų būti vadinamas moralinis reliatyvizmas. Šiandien labai dažnai priekaištaujama Bažnyčiai, kad ji savo skelbiama moraline doktrina nepalieka pasirinkimo laisvės, kad vientisa moralinė sistema yra antipliuralistinė. Iš tiesų moralė neturėtų priklausyti nuo subjektyvių pasirinkimų, o visur, taigi ir politiniame gyvenime, turėtų būti grindžiama visuotinai pripažįstamomis vertybėmis ir universaliais tiesos dėsniais.