Atnaujintas 2003 m. sausio 24 d.
Nr.7
(1111)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Labdaringosios vienuolės

Prieš porą metų vieno seniausių Kauno rajono Raudondvario seniūnijos Kvesų kaimo gyventojo Prano S. namelio duris pravėrė moteris su juoda skraiste ant galvos. „Aš iš Paštuvos vienuolyno“, - prisistatė ir ant senolio stalo pradėjo krauti įvairias gėrybes - apelsinus, kavą, cukrų, meduolius. Nors Pranas S. nesiskundžia savo gyvenimu - turi gerus, supratingus kaimynus ir Kėdainiuose gyvenantys sūnus su marčia dažnokai aplanko, tačiau vienuolių vizitai jį maloniai pradžiugina. Dabar senolis gali pasilepinti karšta sriuba, kurią labai mėgsta, kitais gardėsiais.
Apie labdaringą Paštuvos basųjų karmeličių vienuolyno vienuolių veiklą, jų iniciatyva įrengtą valgyklą, kurioje valgo dešimtys senelių, vaikų, žino daugelis aplinkinių kaimų gyventojų. Tačiau ne kiekvienas bedalis gali kasdien keletą kilometrų ateiti į geruosius namus. Todėl vasarą šiose apylinkėse sutikti dviračiu važiuojančią moterį vienuolės drabužiais tapo įprastu reiškiniu. Pabjurus orams, kai keliai pasidaro nepravažiuojami, seneliams ir neįgaliesiems maistą išvežioja vienuolyno vairuotojas.
„Esame laimingi, kad mūsų apylinkėse įsikūrė vienuolynas, - kalbėjo Tolivardžių kaimo gyventoja Danutė K. - Žinome, jog, ištikus kokiai bėdai, vienuolės parems ne tik materialiai, bet ir moraliai“. Moteris papasakojo, kiek gero jų šeimai padarė vienuolės.
…Danutė ir Petras augina septynis vaikus. Abu bedarbiai. Tiesa, vasarą talkina vietos ūkininkams. Už darbą gauna vieną kitą dešimtinę, daržovių, bulvių. Tačiau šių pajamų ir valstybės mokamų pašalpų ne visada užtenka vis brangstančiai duonai, margarinui, cukrui. Jei ne geraširdės vienuolės, šeimai išties būtų sunku.
Praėjusią vasarą mirė Šilalės rajone gyvenusi Danutės motina. Gavusi telegramą, moteris nubėgo tiesiai į vienuolyną. Vienuolyno vyresnioji sesuo Jėzaus Širdies Teresė nuramino moterį, įdėjo 500 litų kelionei, vainikui bei kitoms išlaidoms.
Neseniai susirgo jaunylis Danutės ir Petro sūnus Aurimas. Kur buvusi, kur nebuvusi moteris nuskubėjo į vienuolyną. Buvusi medicinos sesuo, dabar sesuo Dievo Meilės Ramutė Ona suteikė berniukui pirmąją pagalbą, po to vienuolyno mikroautobusu mažasis ligonis buvo nugabentas į Vilkijos ligoninę.
Vienuolyno vyresnioji sesuo Jėzaus Širdies Teresė neslėpė apmaudo, kad į vienuolyną pagalbos vis dažniau kreipiasi nedori žmonės, kurie, gavę labdarą, ją skuba iškeisti į „pilstuką“. Vyresnioji prisiminė ir vieną kitą kuriozinį atvejį. Neseniai į vienuolyną atvažiavo vieno verslininko iš Jurbarko aštuoniolikmetis sūnus Nerijus. Vaikinas norįs nusipirkti medžioklinį šautuvą, tačiau tėvai neduoda pinigų. Gal galėtų jį sušelpti gerosios vienuolės? Kitas ponaitis, atvykęs iš Kauno prabangiu automobiliu, prašė pinigų žieminėms padangoms.
Besikalbant su vyresniąja seserimi Jėzaus Širdies Terese, nejučiomis išsprūdo klausimas, iš kur vienuolės prasimanančios lėšų bedaliams šelpti, kodėl įsikūrusios būtent Paštuvoje.
„Paštuva - senovės lietuvių žemė, - pasakojo vyresnioji. - Ant gražaus panemunės kalno stovėjusią pilį daug kartų puolė kryžiuočiai, ją gynė Vytauto, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio, kariai. Karmelitų ordino pavadinimas siejamas su Karmelio kalnu, esančiu Šventojoje Žemėje, kur nuo pranašo Elijo laikų gyveno eremitų bendruomenės. Dėl musulmonų antplūdžio į Šventąją Žemę ordinas buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. Tad ir šis pasirinkimas nėra atsitiktinis“.
Na, o lėšų vienuolės užsidirba įvairiai. Jos kepa per šv. Mišias dalijamas ostijas, siuva liturginius drabužius, gamina atvirukus, spausdina įvairią religinę literatūrą, siuva vaikiškus žaislus. Taip pat finansinę paramą vienuolynui teikia Didžiojoje Britanijoje įsikūręs Karmelitų ordinas. Beje, šis ordinas finansavo šio vieno gražiausių Lietuvoje vienuolynų statybą.
Ir dar. Kelerius metus lankydamos apylinkės gyventojus, vienuolės pastebėjo, jog kaimuose gyvena nemažai niekam ligi šiol nežinomų auksarankių žmonių - mezgėjų, siuvinėtojų, audėjų, medžio drožėjų, kalvių, keramikų. Todėl šalia vienuolyno įsikūrusios labdaros valgyklos patalpose jos dažnai rengia parodas. Darbelius mielai sutinka paskolinti jų autoriai - daugiausia vyresnio amžiaus žmonės.

Raimondas JASINSKAS
Paštuva,
Kauno rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija