Atnaujintas 2003 m. sausio 24 d.
Nr.7
(1111)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Ora et labora
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Rūmai rengiasi suvažiavimui

Ne viskas įvykdyta

Šis Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis buvo paskutinis per dabartinę Rūmų trejų metų kadenciją, nes vasario mėnesį įvyks eilinis, septintasis, Rūmų suvažiavimas. O šiame tarybos posėdyje buvo kalbėta, kas gero nuveikta nuo praeito tarybos posėdžio, kokie per tą laiką iškilo nauji klausimai, kokie išryškėjo keblumai. Iškart reikia pasakyti, kad aštrių diskusijų, nuomonių įvairovių, kurių paprastai iškyla tarybos ir kituose posėdžiuose, šįkart beveik nebuvo. Tai veikiau buvo tarsi įžanga į artėjantį suvažiavimą, kuriame, be jokios abejonės, ir bus daug įvairiausių minčių ir nuomonių.
Šiame tarybos posėdyje ŽŪR pirmininkas Jonas Ramonas pirmiausia prisiminė pernai pavasarį Vilniuje, Sporto rūmuose, įvykusį visuotinį žemdirbių suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir šalies vadovai. Tuomet buvo plačiai kalbėta apie sudėtingą mūsų kaimo padėtį, išklausyta žemdirbių nuoskaudų bei priekaištų. Buvo priimta suvažiavimo rezoliucija, tačiau, kaip sakė Rūmų pirmininkas, jos nuostatos nebuvo iki galo įvykdytos, lauktų rezultatų nepasiekta. Kai kada mėgstama kalbėti, kad žemės ūkiui pinigų skiriama apsčiai, tačiau užmirštama, kad didelė jų dalis kaimo žmonių nepasiekia. Nemažai tų lėšų skiriama įvairioms žemės ūkio krypties tarnyboms išlaikyti - veislininkystės, sėklininkystės, mokslo ir kitoms struktūroms. Gerai, kad pavyko išreikalauti, jog norintiems mūsų žemės įsigyti užsieniečiams nustatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Geras ženklas, kad dabar įvairūs respublikiniai su žemės ūkiu susieti nutarimai, potvarkiai derinami su Žemės ūkio rūmais, kas anksčiau nebuvo daroma.


Uogas auginti verta

Uogų augintojų aktualijos, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, pokalbis tokia tema vyko Lietuvos žemės ūkio rūmuose. Jį surengė Pramoninių uogynų augintojų asociacija, Braškių augintojų draugija, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.
Uogų augintojų susirūpinimas, einant į Europos bendriją, yra pagrįstas, nes apie šio verslo plėtojimą kalbėta ne vieną kartą, surengta įvairių seminarų, mugių, tačiau reikalai juda iš lėto. O ES slenkstis - čia pat, atsiliekančiųjų niekas nelauks. Tai pastebėjo ne vienas pokalbio dalyvis. ŽŪR pirmininko pavaduotojas A.Amšiejus, vyr.agronomas A.Vaičiulis, Braškių augintojų draugijos ir Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovai V.Juodsnukis bei A.Jasinevičius, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai D.Kviklys bei L.Raudonis analizavo uogų, taip pat vaisių bei daržovių rinkos organizavimą Lietuvoje, lėšų panaudojimo ypatumus, sodų uogynų plėtros perspektyvas. Jau numatyta, kad per artimiausius dvejus trejus metus uogynų plotai turės gerokai padidėti, o iki 2010-ųjų išsiplėsti net aštuonis kartus. Ar pajėgsime? Gyvenimas primygtinai byloja, kad turėsime pajėgti, nes uogos - nemenkas papildomų lėšų rezervas. Tai rodo kaimyninių šalių patirtis. Štai netolimoje Lenkijoje vienam gyventojui vidutiniškai išauginama po 11,5 kg uogų per metus, o pas mus - vos po 2,1 kilogramo.