Atnaujintas 2003 m. sausio 29 d.
Nr.8
(1112)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Susitikimai
Lietuva
Valstybė ir bažnyčia
Atmintis
Žvilgsnis
Literatūra
Proza
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Laimė skaityti, laimė bendrauti…

Antanas Kniūkšta apie 1972 metus

Taip, tikrai teko laimė skaityti ir bendrauti su Antanu Kniūkšta, „Sakalo“ leidyklos įkūrėju ir vadovu.
„Sakalas“. Išdidus, kiek pakreipęs galvą tupėdavo sakalas knygos viršelio ir titulinio lapo apačioje, taip, ant knygų, kurias tėvai mums atveždavo nupirkę Šiauliuose. Tai buvo Bronės Buivydaitės „Auksinis batelis“ ir „Trys bičiuliai“, Stepo Zobarsko „Ganyklų vaikai“, Vytės Nemunėlio „Kiškio kopūstai“ ir daugelis kitų. Tėvas prenumeravo ir šios leidyklos leidžiamą žurnalą „Gimtoji kalba“. Žinau, kad ne tik mūsų namuose, bet ir kiekvieno, kiek suprantančio knygos reikšmę ir vertę, apie „Sakalo“ leidyklą buvo kalbama su didele pagarba. Ir buvo žinoma - jei knygą išleido „Sakalas“, vadinasi, ji vertinga, o jei pradedančio autoriaus knyga išėjo su šios leidyklos palaiminimu - jis perspektyvus.
Antanas Kniūkšta. Pernai, rugpjūčio 27-ąją, suėjo 110 metų nuo jo gimimo, bet ir spauda, ir televizija tos datos neprisiminė, tarsi tokios asmenybės ir nebūta. Todėl noriu papasakoti skaitytojams gyvas detales iš mudviejų pokalbių, bendravimo, taip pat šiek tiek ir apie pačią „Sakalo“ leidyklą ir leidėją, jų reikšmę mūsų kultūros istorijai.