Apie moteris, neabejingas Lietuvai
Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus dešimtmečiui

LML Kauno skyriaus narės. Sėdi (iškairės): Kauno skyriaus pirmininkė Laimutė Skuodienė ir LML vadovė prof. Ona Voverienė ir kt.

Apie Lietuvos moterų lygos (LML) dešimties metų kelią labai išsamiai jau rašė prof. Ona Voverienė (“Lietuvos moterų lygai – 10 metų”. “Lietuvos aidas”, 2002 10 30 ir 2002 10 31; “XXI amžius“, 2002 12 11). Šiame straipsnyje, rašydama apie LML Kauno skyriaus veiklą, trumpai paminėsiu Lygos įkūrimo istoriją, pasinaudodama minėtais prof. O.Voverienės straipsniais.
Lietuvos moterų lyga – visuomeninė organizacija, įkurta 1992 metų spalio mėnesį. Pirmininke tuo metu buvo išrinkta Nijolė Oželytė. Iškilo dilema – su kuo ir kurlink eiti. Išryškėjo dvi veiklos kryptys: feministinis judėjimas, kovojantis su moterų diskriminacija, arba dalyvavimas valstybės atkuriamajame darbe. Tąkart nugalėjo sveikas protas. 1993 metais LML buvo įregistruota LR Teisingumo ministerijoje kaip visuomeninis politinis judėjimas. Feministės pasitraukė. 1993 metų sausį buvo įkurtas LML Kauno skyrius (pirmininkė –N.Arbačiauskienė, sekretorė – L.Skuodienė). Tais pačiais metais N.Oželytės iniciatyva LML buvo depolitizuota ir priėmė visuomeninį statusą. Po to N.Oželytė ir N.Arbačiauskienė iš LML pasitraukė į kitus judėjimus. 1994 m. kovo 4 d. LML eilinėje konferencijoje patvirtino naujus, jau visuomeninės organizacijos įstatus. Jos vadove vieningai buvo išrinkta prof. Ona Voverienė. 1996 metais LML buvo perregistruota LR Teisingumo ministerijoje ir patvirtinta jos veiklos programa. Kauno skyriaus pirmininke išrinkta Laimutė Skuodienė.
LML Kauno skyrius vienija apie 50 moterų iš įvairių partijų ir organizacijų. Čia buvo galima sutikti krikščiones demokrates, tautininkes, konservatores, skautes, “Vilnijos”, “Bočių”, “Birutiečių” draugijų, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Sausio 13-osios brolijos atstoves ir moteris, nepriklausančias jokioms partijoms ir organizacijoms. Moterys įvairių profesijų: mokytojos, gydytojos, inžinierės, ekonomistės ir kt. Darbui vadovauja koordinacinė taryba. LML veikloje dalyvavo Kauno miesto ir rajono (Garliavos, Vilkijos, Kulautuvos, Kačerginės, Ežerėlio) moterys. Visa tai nulėmė labai įdomų, turiningą ir produktyvų darbą.
LML Kauno skyriaus narės, kaip ir kitų miestų skyriai, dirbo švietimo ir mokslo, šeimos, prevencinės pedagogikos ir vaikų globos programose. Tačiau toks suskirstymas buvo gana sąlyginis. Daugeliu atvejų darbai persipynė.
Susipažinus su LML Kauno skyriaus (pirmininkė L.Skuodienė) veikla, matyti, kad svarbiausi darbai buvo skirti švietimo ir mokslo problemoms. Stebina gausa parengtų konferencijų, forumų, susitikimų, kuriuose turiningus pranešimus skaitė Kauno, Vilniaus ir kitų miestų atstovai. Kaip pavyzdį noriu paminėti konferenciją “Aš – mano valstybės pilietis” (1997). Konferencijos darbe dalyvavo mokyklų, Švietimo ministerijos, miesto Švietimo skyriaus, įvairių partijų moterų klubų atstovės, iškilūs svečiai – arkivyskupas S.Tamkevičius, dr. A.Paurienė, aktorė R.Staliliūnaitė. Apibendrinus pranešimų medžiagą, parengta rezoliucija, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į nepakankamą pilietinių, tautinių, dvasinių, kultūrinių ir moralinių vertybių, taip reikalingų Lietuvos valstybei, ugdymą. Konferencijos mintys rado atgarsį mokyklose, kur toliau jos buvo aptariamos ir gvildenamos.
Kita panašaus pobūdžio konferencija – “Švietimo reforma: deklaracija ir realybė” (1999). Jos metu buvo svarstomi visiems labai rūpimi jaunosios kartos ugdymo klausimai. Iškelti vykdomos reformos trūkumai, pastebėta, kad kai kuriose mokyklose neištirpęs senas įšalas, toleruojamas kai kurių direktorių. Pažymėta, jog istorijos pamokose neretai dar naudojamos R.Žiugždos mintys, klaidinančios pedagogus ir jaunąją kartą. Dėl to LML Kauno skyrius rašė atvirus laiškus Lietuvos Prezidentui, atsakingiems LR Vyriausybės ir Seimo nariams. Buvo pabrėžta, kad nepakanka ugdyti pasaulio pilietį – ne mažiau svarbu ugdyti tautiškai susipratusį dorą žmogų. To dabar ypač reikia Lietuvai.
Svari LML Kauno skyriaus darbo tema – šeimos problemų gvildenimas, glaudžiai susijęs su jaunimo dorove, vaiko auklėjimu, tautinės savimonės ugdymu. Šia tema buvo parengta konferencija “Lygios teisės – lygios galimybės” (1996), kurioje dalyvavo viešnios iš Švedijos. Dalyvauta konferencijose “Vyrų ir moterų dialogai” (Druskininkuose, Estijoje, Latvijoje). Lygos Kauno skyriaus iniciatyva Kauno savivaldybėje buvo surengtas forumas “Vidutinio gyventojų sluoksnio spartesnio atkūrimo galimybės” (1999). Diskusijose dalyvavo akad. Z.Zinkevičius, prof. O.Voverienė, dr. I.Dagytė, prof. J. Brėdikis ir kt.
LML Kauno skyriaus narės visuomet domėjosi politika, savojo krašto istorija, lietuvių pasipriešinimu tautos genocidui ir kovomis dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Šia tema per dešimt metų buvo organizuota daug renginių: paskaitų, minėjimų, susitikimų su įžymiais žmonėmis, ekskursijų, lydimų poezijos ir dainų.
Nepamirštamas buvo vakaras-gegužinė Kauno visuomenei santakoje, prie pilies (1995). Čia buvo paminėti prie Alytaus žuvę partizanai ir trys susideginę tautos didvyriai (tarp jų R.Kalanta), protestavę prieš sovietų okupaciją. Renginyje dalyvavo poetas K.Genys, kun. A.Keina, kalbėjo buvę partizanai. 1996 metais Karo muziejaus sodelyje buvo parengta programa “Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos” mirusiems bei žuvusiems įžymiems Lietuvos žmonėms paminėti. Vakaro dalyvius pagerbė prof. V.Landsbergis, pasakydamas prasmingą kalbą. Kauno skyriaus narės taip pat surengė konferenciją “Moterys kaltina: komunizmo nusikaltimai Lietuvoje” (1996).
LML savo viešais pareiškimais rėmė Čečėnijos nepriklausomybės siekius. Nebuvo abejingos blogio apraiškoms Lietuvoje, kovojo už teisingumą – rašė peticijas, protestus prieš amoralias TV laidas ir nepadorią žiniasklaidą, prieš politizuotas VU studentų demonstracijas, organizuotas paties rektoriaus, ir prieš A.Juozaičio išpuolį su plyta. Nuo 1998 metų Palangoje kasmet vykusiose konferencijose “Moteris ir politika” LML Kauno skyriaus moterys aktyviai dalyvavo diskusijose. Lygos Kauno skyriaus narės nuoširdžiai pasidarbavo (kartu su kitomis moterų organizacijomis) rengdamos Kauno regiono moterų konferenciją ir III Lietuvos moterų suvažiavimą (2000).
LML narės rašė publicistinius straipsnius, organizavo Lygos narių parašytų knygų pristatymus visuomenei, gražiai paminėdavo tautines bei religines šventes, kartu su kitų partijų moterimis rengė velykines ir kalėdines akcijas, pagal galimybes rūpinosi socialiai remtinais žmonėmis.
Daug gražių akimirkų Lygos moterys patyrė ekskursijose: aplankė J.Basanavičiaus ir V.Kudirkos atmintinas vietas, Lietuvos kunigaikščių pilis Gardine, Lydoje, Naugarduke ir kt. Pabuvo Magdeburge ir Žalgirio mūšio lauke. Nepamirštamų jausmų patyrė vaikščiodamos Lietuvos partizanų takais.
Šiandien galime pasididžiuoti dešimties metų Lietuvos moterų lygos, vadovaujamos niekada nepailstančios ir visada strategiškai mąstančios prof. O.Voverienės, veikla. Duok, Dieve, jai sveikatos ir ištvermės šiame nelengvame darbe. Taip pat galime pasidžiaugti ir Lygos Kauno skyriaus (pirmininkė L. Skuodienė) vaisinga veikla, apie kurią čia rašoma. Aš labai tikiu, jog Kauno skyriaus narės ir toliau neapsiribos susirinkimais, renginiais, bet savo darbe, šeimos bei draugų būryje ir kitur ugdys krikščioniškąją ir tautinę savimonę ir puoselės Lietuvos valstybingumo idealus, meilę ir pareigą tėvynei bei doro gyvenimo principus.
2003 m. sausio 23 d. Kauno Laisvės alėjoje esančioje Sąjūdžio būstinėje susirinko LML Kauno skyriaus narės ir svečiai šios organizacijos veiklos dešimtmečiui paminėti. Skyriaus pirmininkė L.Skuodienė trumpai apžvelgė dešimtmečio darbus. Nuoširdžius sveikinimo žodžius pasakė prof. O.Voverienė, prof. A.Dumčius, doc. N.Rudgalvienė. Minėjime dalyvavo įvairių partijų ir organizacijų atstovės iš Kauno miesto ir rajono bei Vilniaus. Vyko gražus disputas už apvalaus stalo. Buvo pasidžiaugta atgimstančia Kauno dvasia, aptartos šios dienos politinės, kultūrinės, socialinės aktualijos, kalbėta apie mūsų džiaugsmus ir rūpesčius. Gražias mintis ir linkėjimus išsakė A.Skokauskienė, L.Šiugždienė, I.Eigelienė, A.Kupčinskas, A.Staugaitis ir kt. Jau sutemus moterys skirstėsi namo, pasiryžusios naujiems prasmingiems ir nelengviems darbams kelyje į dvasinį tautos atgimimą.
Palinkėkime joms Dievo palaimos.

Dr. Gražina KAČERAUSKIENĖ
Jono Ivaškevičiaus nuotrauka

© 2003 "XXI amžius"