Kodėl niekinama Lietuva?

Dažnai girdžiu žiniasklaidoje, kaip tyčiojamasi iš Lietuvos, kaip ji negerbiama, nemylima, teigiama, kad lietuviai - žydšaudžių tauta, o Rusija ne genocidą vykdė Lietuvoje, tremdama jos gyventojus Sibiran, bet norėdama jiems gero, norėdama pamokyti, kaip pamilti „vyresniąją seserį“ Rusiją ir mylėti „laisvųjų respublikų sąjungą amžiams“ bei kitų gerų dalykų; dažnai sakoma, kad lietuvis „patriotas - tai idiotas“. Girdi, Lietuvoje visais laikais nieko gero nebuvo ir nėra, pokario partizanai be reikalo patys žuvo ir kitus žudė. Tik lenkai, carinė ir sovietinė Rusija padėjo lietuviams kultūrėti, o nepriklausoma Lietuva savo piliečiams nieko gero nedavė, neduoda ir neduos. Todėl nenorima kelti trispalvės, giedoti Lietuvos himno, o jos piliečiai užsienyje jai gėdą daro. Net nesakoma „Lietuva“, o „mūsų Lietuvėlė“. Tai ne meilę reiškiantis deminutyvas, o kažkoks pasišaipymas.
Dažnai užgirsti: „Kokia Lietuva, tokios ir jos žinios“ (sa-vireklaminė aliuzija į „išgarsė-jusias“ „Vakaro žinias“) . O kadangi Lietuva nepriklausoma, todėl joje nieko gero nėra, tad ir žinios blogos. Kas kita - „sovietinė Lietuva“. Tuomet viskas buvo gerai, gražu, visur gerovė. Nebuvo parduotuvėse, „pilnose įvairių gėrybių, eilių“, nebuvo paskyrų baldams, mašinėlėms, lovų skalbiniams, neieškojome „išmestų“ importinių batų ir kitų prekių, netraukėme burtų, kam teks „gauti“ majonezo indelį, kavos pupelių, tirpios kavos ir t.t. Net geresnę knygą tik per „Knygos bičiulių“ draugiją galėjai gauti (nesakėme „nusipirkti“, o - „gauti“.) Žinoma, ne veltui, reikėjo mokėti ir dar kyšį duoti. Jei gauni nusipirkti, tai, atrodo, kad veltui gavai. Mes nebuvome tokie Nepriklausomybės laikais, net pokario metais mokėjome skirti grūdus nuo pelų. Sovietinė propaganda, „švietimas“, baimė mūsų sąmonę ir sąžinę suluošino. Dabar apie viską, kas bloga, skelbiama su tam tikru pasitenkinimu, pasigardžiavimu, juk visa tai vyksta nepriklausomoje Lietuvoje, o kas gera, stengiamasi nutylėti.
Kolūkių kūrimosi pradžioje žmonės vogė, nenorėdami mirti iš bado. Priprato prie to, todėl ir vėliau vogė ir gėrė. Taip norėtų daryti (kartais daro) ir šiandien, bet taip elgtis jau nebeleidžiama, todėl šaukia: „Lietuvėlėje blogai!“ Tačiau ką padarėme, kad Lietuvoje būtų gerai? Norime tik iš Lietuvos visko gauti, o ką jai gero davėme? Man atrodo, yra tokių, kurie tyčia daro, kad būtų blogai, ir tuo džiaugiasi, nors „negeras tas paukštis, kuris savo lizdą teršia“. O kiek yra įvairiai teršiančių!.. Kur girdėta, kad taip būtų…
Senovės lietuviai nebuvo turtuoliai, bet gynė Lietuvos laisvę, net gyvi Pilėnuose susidegino, nes norėjo net mirti laisvi. (Manau, dabar taip daro čečėnai.) O kaip mes elgiamės? Už gardesnį kąsnį parduodame ir savo tėvynę, ir tėvus, net savo sąžinę, sielą. Reikėtų suprasti, kad Lietuva - mes patys. Kokie mes, tokia ir Lietuva. Ne priešingai. Nežeminkime, nesityčiokime, neniekinkime Lietuvos, o ją gerbkime, mylėkime, ginkime, didžiuokimės ja - ji to verta. Ir mums tuomet bus geriau, linksmiau gyventi, būsime laisvi, vieningi, gerai dirbsime, būsime garbingos tautos garbingi ir geri vaikai. Pasaulis stebėsis mumis ir gal viso to pavydės. Viskas priklauso nuo mūsų pačių… Tą supraskime visi.

Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava,
Panevėžio rajonas

© 2003 "XXI amžius"