„Saleziečių žinioms“ - 75-eri

1927 metų pabaigoje išėjo pirmasis lietuviškas „Saleziečių žinių“ numeris. Taigi 2002-ųjų gruodį sukako 75 metai, kai šis žurnalas periodiškai aplanko lietuvių skaitytojus. Tradicija tapo „Saleziečių žinių“ jubiliejus paminėti Šv.Pranciškaus Salezo, svarbiausio dangiškojo saleziečių kongregacijos ir žurnalistų globėjo, dieną. Taip įvyko ir šiemet. Sausio 24-ąją Vilniuje, Italų kultūros instituto didžiojoje salėje, vyko seminaras „Saleziečių žinios“ ir katalikiška spauda - naujosios evangelizacijos kelias“. Žmonių gausa iki pat seminaro pabaigos nustebino seminaro rengėjus: tiek daug Lietuvoje esama saleziečių bendradarbių. Nors meniški kvietimai į renginį buvo išsiuntinėti kone prieš mėnesį, bet seminaro darbotvarkė nė kiek nesutriko, į seminarą atvyko ir pranešimus skaitė visi prelegentai. Iš Sankt Peterburgo (Rusija) atvykęs kunigas salezietis Rinas Pistellatas, tame mieste įsikūrusios Saleziečių grafikos mokyklos direktorius ir rašytojas, papasakojo apie kun. Joną Boską kaip rašytoją, gerai įvertino apaštalavimą per spaudą kaip katechezės formą.
Iš Italijos atvykęs kunigas salezietis Giankarlas Manieris, „Saleziečių žinių“ italų kalba vyr. redaktorius, savo redaguojamą žurnalą pristatė kaip kunigo J.Bosko balsą, perduodamą pasauliui dvidešimt devyniomis kalbomis. Dr.Aldona Kačerauskienė apžvelgė „Saleziečių žinių“ lietuvių kalba istoriją, kuri tęsiasi iki dabar.
Dar studijų metais išryškėjo kun.J.Bosko meilė knygai, jo geležinė valia. Visą laisvalaikį jis skyrė skaitymui, rašymui, knygų leidimui, kultūrai. Kunigas jautriai atsiliepė į vyskupų raginimą geromis katalikiškomis knygomis ir periodiniais leidiniais atsispirti bedievystei ir amoralumui. Pats daug rašė: žiemos naktimis, drebėdamas nuo šalčio, susisupęs į antklodę, ir vasarą, keliaudamas traukiniu. Tai, kas parašyta, reikėjo išleisti, paskleisti žmonėse. Šventasis kunigas turėjo įprotį - sumanymą pradėti vykdyti tuojau pat. Pradėti leisti „Katalikiški skaitiniai“ - nebrangios knygelės, parašytos paprasta, liaudiška, visiems suprantama kalba. Per keletą metų jų išleista dvylika tūkstančių egzempliorių. 1877 metais pradėtos leisti „Saleziečių žinios“, dabar pasiekusios penkių šimtų tūkstančių egzempliorių tiražą, aplanko visus penkis Žemės rutulio žemynus. „Saleziečių žinios“ Europoje leidžiamos septyniolika kalbų, Azijoje - dvylika Amerikoje - penkiomis, Afrikoje - trimis kalbomis, Australijoje - viena kalba. Žurnalas tapo viena apaštalinės veiklos formų, žingsniu į platųjį ir saleziečių pasaulius.
Pradėdamas leidybinę veiklą, kun. J.Boskas buvo optimistas. Jis bendradarbiams sakė: „Greitai turėsime spaustuvę, dvi spaustuves, dešimt spaustuvių“. Šie žodžiai buvo pranašiški. 1883 metų nacionalinėje Turino parodoje saleziečiai atskirame paviljone eksponavo gražiai įrištas puikiai išleistas savo knygas. Taip pat buvo eksponuojama popieriaus gamybos mašina.
Kun.J.Bosko raštai sudaro 37 tomus. Kunigas salezietis R.Pistellatas ragino tęsti kun. J.Bosko apaštalavimą per spaudą.
Dr.A.Kačerauskienės kiek sutrumpintą pranešimą „Saleziečių žinios“ lietuvių kalba: istorija, kuri tęsiasi“ numatoma išspausdinti artimiausiame „XXI amžiaus“ numeryje, todėl jo nekomentuosime.
Kiek nuvylė „Katalikų pasaulio“ vyr. redaktorės žurnalistės Skaidrės Vainikauskaitės pranešimas „Lietuvos katalikiška spauda: dabartis ir perspektyvos“. Paminėjusi „Artumą“, naujai pradėtą leisti „Bitutę“, „Lux“, pranešėja ilgokai pasakojo apie savo redaguojamą „Katalikų pasaulį“, jo sudarytą anketą. Kun.Vaclovo Aliulio, MIC, paklausta, argi jos žvilgsnis nesustojo ties kitais katalikiškais leidiniais, pranešėja dar paminėjo „Naująją Romuvą“. Tikėjomės sužinoti, kokią vietą katalikiškos spaudos kaleidoskope užima „XXI amžius“, kas savaitę išeinantis trečiadieniais (3000 egz. tiražu) ir penktadieniais (5500 egz. tiražu), „Kregždutė“, „Žemaičių saulutė“. Deja, apie šiuos leidinius neišgirdome nė žodžio, tarsi jie nebūtų katalikiškos spaudos dalis. Požiūris ne tik keistokas, bet ir iškreiptas.
Džiugino Italijos ambasados atstovų ir apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Peterio Štefano Curbrigeno dėmesys seminarui. Jie buvo kartu su mumis, pasakė daug šiltų žodžių lietuviams saleziečiams ir lietuvių tautai. Atsiųstoje telegramoje iš Vatikano popiežius Jonas Paulius II sveikino visus seminaro dalyvius.
Renginys baigėsi Eucharistijos šventimų Šv.Jonų bažnyčioje. Per šv.Mišias, kurias koncelebravo vyskupas Juozas Tunaitis ir kunigai saleziečiai, buvo meldžiamasi už visus į Amžinybę išėjusius saleziečius ir bendradarbius pasauliečius, ilgus metus besidarbavusius žurnalo labui. Taip pat buvo prašoma Viešpaties malonės gyviesiems, kurie dirbo ir tebedirba vardan žurnalo ateities.

Salomėja VASILIAUSKIENĖ
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"