Atnaujintas 2003 m. vasario 7 d.
Nr.11
(1115)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė šiandien
Credo
Mums rašo
Visuomenė
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pagerbti žuvusieji astronautai

JAV prezidentas Džordžas Bušas (antras iš kairės), jo žmona Lora (kairėje), astronauto Riko Hasbendo žmona Evelin (antra iš dešinės) ir duktė Lora (dešinėje) meldžiasi per žuvusių astronautų pagerbimo ceremoniją L.Džonsono kosmoso centre Hiūstone, Teksaso valstijoje

JAV prezidentas Džordžas Bušas antradienį pirmininkavo septynių žuvusių erdvėlaivio "Columbia" astronautų, tarp kurių buvo ir Izraelio pilietis, pagerbimo ceremonijai L.Džonsono kosminių tyrimų centre Hiūstone, Teksaso valstijoje. Prezidentas vėl užtikrino, jog JAV kosminės programos bus tęsiamos. "Šių tyrimų ir kosminių kelionių mes nesirinkome - visa tai įrašyta žmogaus širdyje, - kalbėjo Dž.Bušas. - Atsidurti už oro ir svarumo ribų - sena žmonijos svajonė. Šiems septyniems svajonė išsipildė", - sakė JAV prezidentas.
Dž.Bušas priminė, kad erdvėlaivio įgula nukeliavo dešimt milijonų kilometrų ir buvo likusios tik minutės, kad jie vėl sutiktų savo artimuosius, bet "Columbia" subyrėjo šeštadienį virš Teksaso, po šešiolikos parų misijos leidžiantis Floridoje. "Visa mūsų tauta liūdi ir didžiuojasi jais kartu su jumis", - kreipėsi prezidentas į astronautų artimuosius.
Kalbant apie žuvusiųjų vaikus, Dž.Bušo balsas virptelėjo. "Jie didžiavosi jumis, o jūs galite didžiuotis jais visą savo gyvenimą", - sakė jis.

Pergalė milijonų gyvybių kaina

M.Gorbačiovo „pertvarkos“ metais po šia nuotrauka viename Rusijos žurnale buvo toks užrašas: „Tautų vadas ir mokytojas savo pypkėje sudegino dešimtis milijonų nekaltų žmonių gyvybių“

Rusijoje labai iškilmingai, dalyvaujant pačiam prezidentui V.Putinui, paminėtos Stalingrado mūšio 60-osios metinės. Daugelis istorikų teigia, kad sovietinės armijos pergalė Stalingrado mūšyje buvo lemiamas posūkis, Antrojo pasaulinio karo metu lėmęs galutinį hitlerinės Vokietijos pralaimėjimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas savo knygoje „Atsiminimai ir apmąstymai“, išleistoje Maskvoje 1979 metais, rašo, kad sovietų armijos pergalė prie Stalingrado buvo esminis persilaužimas kare Sovietų Sąjungos naudai ir vokiečių kariuomenės masinio išvijimo iš užimtos SSRS teritorijos pradžia. G.Žukovo teigimu, 1942-ųjų lapkričio pradžioje vokiečiai SSRS-Vokietijos fronte turėjo 266 divizijas, kurias sudarė apie 6,2 mln. žmonių, maždaug 51,7 tūkst. pabūklų ir minosvaidžių, 5080 tankų ir savaeigių pabūklų, 3500 kovos lėktuvų. Tuo pačiu Sovietų Sąjungos veikiančioje kariuomenėje buvo beveik septyni milijonai žmonių, 77,8 tūkst. pabūklų ir minosvaidžių, 7350 tankų, 4544 kovos lėktuvų. Rezerve buvo sukaupta 27 šaulių divizijos, penki atskiri tankų ir mechanizuoti korpusai, šešios atskiros šaulių brigados, tai reiškė, kad sovietų pranašumas prieš vokiečius buvo pakankamai ryškus, nors pačių sovietų karo vadų ir vokiečių sausumos kariuomenės vyriausiosios vadovybės pranešimais, datuotais 1942 metų spalį, rusai paskutinėse kautynėse buvo labai išsekinti. 1943-iųjų sausio mėnesį vokiečių kariuomenės Stalingrado rajone padėtis smarkiai pablogėjo ir ji atsidūrė apsupimo žiede. Nepaisant feldmaršalo Manšteino pastangų, pralaužti apsupimo žiedą nepavyko ir neliko jokių perspektyvų šeštajai vokiečių armijai išgelbėti. Materialinės atsargos seko, ir vokiečių kariai gavo bado davinį. Ligoninės buvo perpildytos. Vis daugiau karių mirė nuo žaizdų ir ligų. Prasidėjo neišvengiama katastrofa. Tačiau vokiečių vadovybė atmetė sovietų ultimatumą pasiduoti ir įsakė savo kariams kautis iki paskutinio šovinio.