Atnaujintas 2003 m. vasario 7 d.
Nr.11
(1115)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė šiandien
Credo
Mums rašo
Visuomenė
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pinigų paieškos Kaimo rėmimo programoje

Sritys - prioritetinės, bet...

Į platesnius vandenis vis drąsiau eina šalies sodininkai, uogų augintojai. Tai ne mados reikalas, o dabartinio ir ateisiančio gyvenimo reikmė. Sodininkystės plėtojimas padės spręsti nemažai kaimo socialinių problemų - sumažės nedarbas, padidės ūkininkaujančių žmonių pajamos ir kt. Todėl labai svarbu, kad „Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos“ numatoma vaisių ir uogų sektorių skirti prie prioritetinių žemės ūkio šakų ir žymiai išplėsti šių Europos Sąjungoje nekvotuojamų žemės ūkio produktų gamybą. Iki 2010 metų numatoma įveisti 7,5 tūkst. ha, o iki 2015-ųjų - 8,5 tūkst. ha naujų sodų ir uogynų.
Pirmiausia turi rūpėti naujausios technologijos, kokybiška sodinamoji medžiaga, kitos priemonės, kurios lems konkurencingą vaisių ir uogų auginimą. Bet čia svarbus nemažas pinigų poreikis.

Mažasis turgus po stogu

Į turgelį atvežtų produktų kokybę tikrina apskrities veterinarijos gydytoja Regina Griauzdienė

„Šiuo metu neturiu mėgstamo darbo, kokį aš norėčiau dirbti, tačiau nesu ir valstybės išlaikytinis. Prekiaudamas čia aš užsidirbu pragyvenimui“, - „XXI amžiui“ sakė Valdas Deksnys, rytais į turgelį atveždamas apie 150 litrų pieno. (Vasarą jo atveža iki 200 litrų.) Valdo tėvai Trakiškyje laiko dvylika melžiamų karvių. Maždaug 4 proc. riebumo jų pieną turgelyje bemat išgraibsto. Už pieno litrą ūkininkų sūnus ima vieną litą (iš pieno supirkėjų gautų maždaug tris kartus mažiau).
Panašiai pragyvenimui užsidirba ir Panevėžio prekybos paslaugų ir verslo mokyklos diplomą turintis Pranas Šapoka. Vaikinui nesiseka rasti sau tinkamo darbo mieste, tačiau jis nesigėdi sėdėti turguje. Jaunuolis siūlo tai, ką jam atveža parduoti Paįstryje gyvenantys jo tėvai. Pranas tuo metu turėjo parduoti gražiai atrodančių kaime spaustų sūrių, gintarinio atspalvio medaus. Už bičių sunešto ir vaistams tinkamo produkto kilogramą pardavėjas prašė dvylika litų, leido jį ragauti.