Amžinas
kovotojas su priespauda
Visą gyvenimą Vilius
Bražėnas skyrė kovai už laisvę. Savo rašiniais ir kalbomis Amerikoje
ir jo gimtojoje Lietuvoje priešinosi tironijai. Po kelių mėnesių
V.Bražėnas švęs savo devyniasdešimtąjį jubiliejų. Per šią daugybę
metų, stulbinančiai energingai dirbdamas, jis siekė gimtosios
Lietuvos laisvės ir jos pripažinimo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
1994-aisiais prasidėjo jo ir jo mylimos žmonos Edos, šį pasaulį
palikusios 2000-aisiais, kelionės į Lietuvą. Pagrindiniai jo siekiai
čia - padėti Lietuvos žmonėms teisingai suprasti ir įvertinti
naujausius pasaulinius pokyčius, padėti tautos patriotams budinti
50 metų komunistų priespaudą kentusią šalies dvasią ir prisidėti
prie to, kad Lietuva ir toliau išliktų nepriklausoma. Taip rašoma
pradedant žinomo JAV publicisto John F.McManus interviu su V.Bražėnu,
išspausdintą žurnale New American (2003 01 13). Neseniai P.Bražėnas
grįžo į Lietuvą, aktyviai bendradarbiauja Lietuvos spaudoje, rašo
ir XXI amžiui. Čia pateikiame minėto interviu su V.Bražėnu.
Prieš prašydami jūsų papasakoti
apie Lietuvą šiandien, norėtume, kad papasakotumėte truputį apie
save. Jums teko išgyventi įdomų istorijos laikotarpį.
Mano tėvai buvo lietuviai, tačiau 1913-aisiais, kai aš gimiau,
jie gyveno kaimyninėje Latvijoje. Tėvas čia atsivežė visą mūsų
šeimą, tikėdamasis gauti darbo. Tuomet prasidėjo Pirmasis pasaulinis
karas. Baltijos šalys (Lietuva, Latvija ir Estija) tada buvo carinės
Rusijos valdžioje. Vokiečių karinėms pajėgoms ėmus veržtis į regioną,
visus didžiausius fabrikus iš čia carinė vyriausybė perkėlė į
Rusiją, 1915-aisiais paskui fabriką į Maskvą nusekė ir mano šeima.
1917-aisiais, į valdžią atėjus bolševikams, mano tėvai bandė grįžti
į Lietuvą, deja, jie buvo susekti ir sulaikyti. 1919-aisiais mirė
mano tėvas. 1922 metais, kai man buvo devyneri, aš su visu klasės
draugų, pirmokų, būriu buvau priverstas žygiuoti paties Lenino
priešakyje, švenčiant komunistų gegužės 1-osios dieną. Laimei,
dar tų pačių metų pabaigoje mes su mama ir vienintele likusia
seserimi galėjome grįžti į Lietuvą.