XXI amžius

Telšių vyskupijoje

Klaipėdos dekanate

Universitetams - nauji tikslai

Klaipėda. Universiteto Katechetikos katedra ir Vilniaus akademinės sielovados centras sausio 23 dieną Klaipėdos universitete (KU) surengė konferenciją „Bažnyčia ir universitetas: akademinės sielovados perspektyvos 2003“, kurioje dalyvavo aukštųjų mokyklų kapelionai, dėstytojai, Telšių vyskupas Jonas Boruta, VDU Teologijos fakulteto dekanas mons. V.Vaičiūnas, kiti asmenys.
Vyskupas J.Boruta priminė popiežiaus Jono Pauliaus II mintį apie žmonių situaciją universitetuose, jų misiją, nes šalia profesinių žinių čia teikiama platesnė pasaulio samprata. Pasak KU senato pirmininko prof. S.Vaitiekūno, dėstytojams reikia peržengti barjerą ir gilintis į sielovados reikalus, nes Bažnyčia ateina į universitetą, prisideda prie akademinio jaunimo ugdymo.
Pagrindinį pranešimą „Europos universitetai: 2003 m. akademinės sielovados dabartis ir perspektyvos“ bei „Romos 2003 m. simpoziumo „Bažnyčia ir universitetas Europoje“ (pristatymas)“ skaitė kun. doc. dr. Arvydas Ramonas, KU Katechetikos katedros vedėjas. Jis aptarė keturis universitetų modelius - vokiškąjį Humboltų (mokslinis žmogaus ugdymas, tobulinimas bei individo laisvė - tai mokslo ir švietimo modelis). Napoleoniškasis - valstybinis universitetas, kuriame vyrauja pragmatizmas, netenkama autonomijos. Angliškasis modelis - mokslas garantuotas privilegijuotai klasei, svarbi universitetų autonomija. Kaip naujas variantas įkurtas Londono universitetas rėmėsi vokiškuoju modeliu: sujungtas mokslo elitas ir tiriamasis darbas. Amerikietiškasis modelis - britiškojo ir vokiškojo mišinys.
Dabar kuriama ir vystoma Europos universitetų bendra erdvė iki 2010 metų. Europoje šiuo metu studijuoja 12 mln. studentų, pagal programas „Erasmus“ ir „Socrates“ studentų mobilumas per 2002 metus pasiekė milijoną. Siekiama aukštąjį mokslą internacionalizuoti bei harmonizuoti. Ir krikščionybė tampa vienijančiu veiksniu.
Akademinės sielovados uždavinys - mokyti, kuriant bendrą erdvę Europos Sąjungoje, būti kartu skirtingų valstybių, kultūrų, politinių ir religinių įsitikinimų bei mentaliteto žmonėms. Žmonės vėl bando rasti atsakymus į amžinuosius klausimus apie Dievą, gyvenimo prasmę. Šie klausimai sprendžiami nepakankamai ir fragmentiškai, atsiribojant nuo universiteto visumos. Krikščionybė bet kokioje situacijoje pajėgi suvokti fragmentiškumą ir žino atsakymus į tuos iššūkius. Jei kiltų klausimas apie ES nukrikščionėjimą, atsakymas būtų paprastas: Kristų reiktų skelbti iš naujo - lyg nieko nebūtų atsitikę. Krikščionybės skelbiama tiesa nebijo dialogo, sutampa su meile, todėl pagrindinės universiteto sielovados gairės tokios: Evangelija vėl skelbiama Europoje; Evangelija skirta visiems, nepaisant įsitikinimų, pabrėžiamas ekumenizmas ir tarpreliginis dialogas; universitetų pašaukimas ES yra kultūrinis - ne politinis, ne finansinis. Šios sielovados prioritetas - ne tik studentai, bet ir dėstytojai, nes jie čia nuolat dirba.
Europos vyskupų konferencija 2002 metais nusprendė vienyti Europos universitetų sielovadą ir pasiūlė sukviesti tarptautinį simpoziumą Romoje.
Kun. Antanas Saulaitis, SJ, apžvelgė Vilniaus universitetinės sielovados perspektyvas, įvardijo nuveiktus darbus: stotelės bendrabučiuose, Vaikų dienos centras, pasirenkami dvasingumo bei krikščioniškos kultūros kursai studentams.
Apie Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) pasakojo Jūratė Laurinavičiūtė. VPU prieš pusmetį atidaryta antra stotelė. Ateinantys studentai siekia dvasinio brendimo, stengiasi augti tikėjime, atskleidžia savo talentus ir sugebėjimus. Ateityje reikėtų, kad dvasingumo stoteles įkurtų visuose bendrabučiuose, vasarą rengti rekolekcijas dėstytojams.
Apie Marijonų talkininkų centrą (MTC) kalbėjo centro bendradarbė Birutė Briliūtė. Šis centras įsikūręs Kaune, kur daug aukštųjų mokyklų ir jaunimo. MTC nepavaldus ir nesusijęs su universitetais, lankomas savanoriškai, jo sielovadinės programos pasiekia žmones ir aukštojoje mokykloje, ir po jos.
Kun. dr. Algis Baniulis, SJ, daug kalbėjo apie kapeliono vaidmenį universitete.
Dr. Arūno Baublio pranešimo „Liuteroniškosios (evangeliškosios) sielovados bruožai“ pagrindinės mintys tokios: svarbu išlaikyti bendrų tikslų ir siekių liniją aukštojoje mokykloje; atsargiai vertinti naujus judėjimus, nes dažnai prasiskverbia „paribio“ grupės. Liuteroniška sielovada reikalauja studento vidinės motyvacijos, puoselėti konfesinį identitetą be konfesinės klausofobijos. Beje, abi KU krikščioniškos katedros daug renginių rengia bendrai.
Po diskusijų kun. dr. A.Ramonas pasiūlė suburti iniciatyvinę grupę, galinčią kreiptis į Rektorių konferenciją dėl kapelionų pareigybės įvedimo universitetų statutuose. Grupę sudaro: dr. A.Ramonas, mons. V.Vaičiūnas, prof. P.Sirvydas, prof. S.Vaitiekūnas, dr. A.Baublys, doc. A.Stasiulevičiūtė. Ši grupė formuos akademinę sielovados tarybą, tarpkonferenciniu laikotarpiu palaikančią ryšius su Rektorių konferencija.
Norintys dalyvauti konferencijoje „Bažnyčia ir universitetas Europoje“ ir gauti daugiau informacijos, rašykite el. paštu: ramonasarvydas@takas.lt.

Danguolė MISIUKONIENĖ