|
Vašingtonas
nutraukė paskutinius kontaktus su Iraku
JAV nutraukė paskutinius dar egzistavusius
diplomatinius kontaktus su Iraku. Iki šiol JAV interesams Irake
atstovavo Lenkijos ambasadoje veikęs Amerikos interesų padalinys.
Dabar jis naikinamas. Kaip žinoma, Lenkijos žvalgai po 1991 metų
Persijos įlankos karo sugebėjo slapčia išgabenti iš Irako keliolika
amerikiečių, kuriems grėsė netgi mirties bausmė.
Šis Vašingtono žingsnis rodo, kad JAV prarado visas viltis dėl
Bagdado vagies diktatoriaus Sadamo Huseino miglotų pažadų,
neva jis ketina glaudžiau bendradarbiauti su JT ginkluotės inspektoriais
ir net žada leisti JAV žvalgybos lėktuvų skrydžius virš Irako
teritorijos. Nors tradicinėje tarptautinėje Miuncheno konferencijoje
saugumo klausimais, kurioje dominavo Irako problemos, JAV gynybos
sekretorius Donaldas Ramsfeldas neatmetė galimybės išvengti karo
su Iraku, tačiau čia pat pridūrė, kad visos galimybės jau išsemtos,
ir stebėjosi Jungtinių Tautų, ypač kai kurių Saugumo Tarybos narių
pozicija visokiais būdais vilkinant pritarimą dėl griežtų priemonių
Irakui nuginkluoti. Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministras
Joška Fišeris teigė, kad visa Europa neremia galimos karinės intervencijos
Irake, nepaisant to, kad šiuo klausimu aštuonių šalių lyderiai,
kaip ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko valstybės, palaiko JAV.
J.Fišeris dėstė, jog tai nieko nereiškia, nes esą tų šalių visuomenės
dauguma smerkia Amerikos ir Didžiosios Britanijos galimą Irako
puolimą.
|
|
Erdvėlaivio
žūtis apipinta gandais ir skandalais
Baltieji rūmai paskelbė pareiškimą,
kad JAV prezidentas Džordžas Bušas akyse nėra regėjęs laiško, kurį
pernai parašė buvęs NASA saugumo pareigūnas ir jame perspėjo apie
galimą erdvėlaivio Columbia katastrofą. Tokį laišką 2002 m. rugpjūčio
15 d. parašė buvęs NASA saugumo pareigūnas Donas Nelsonas. Jis pažymėjo,
kad Columbia saugumo programa blogai vykdoma. D.Nelsonas siūlė
erdvėlaivio įgulos narių skaičių apriboti iki keturių žmonių, kol
bus įrengta gelbėjimo kapsulė.
Taip pat laikraštis New York Times rašo, kad NASA vadovybė pernai
atleido penkis iš devynių konsultacinės tarybos narius, kurie rūpinosi
aerokosminiu saugumu ir ne kartą perspėjo NASA vadovus apie daugkartinio
naudojimo erdvėlaivių nesaugumą. Kaip skelbia New York Times,
buvo atleisti ne tik penki NASA specialistai, bet ir dar du jų konsultantai.
Dar vienas NASA konsultacinės tarybos narys admirolas Bernardas
Kodereris atsistatydino, protestuodamas, jog NASA kritikams užčiaupiamos
burnos. Pasak admirolo ir kitų atleistųjų specialistų, NASA vadovybėje
įsigalėjo trumparegiškumas, ir niekas nekreipia dėmesio į specialistų
rekomendacijas, nors ir labai svarbios jos būtų. |
|
Įtampa
didėja
Nepritardamos JAV politikai Irako
atžvilgiu, Vokietija, Prancūzija ir Belgija metė dar vieną iššūkį
Jungtinėms Valstijoms. Šios šalys atmetė Vašingtono prašymą, kad
NATO suteiktų pagalbą, taip pat ir karinę, Aljanso narei Turkijai
galimo karo Irake atveju. Tuo pačiu šios šalys prieštaravo ir NATO
generalinio sekretoriaus Džordžo Robertsono panašiai iniciatyvai.
Be abejonės, kad toks žingsnis, ką pripažino ir JAV prezidentas
Dž.Bušas, sukelia NATO viduje ne tik pasitikėjimo krizę. Tokią antiamerikietišką
Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos politiką palaiko dar viena Aljanso
narė Graikija, dabar pirmininkaujanti Europos Sąjungai. Neseniai
Graikijos gynybos ministras pareiškė, jog didžiausias Graikijos
priešas yra kita NATO narė Turkija. Todėl ji, anot Graikijos ministro,
ir dislokavusi Kretos saloje galingas rusų gamybos raketas, ir leidusi
suprasti, kad jų ketina įsigyti dar daugiau. Pažymėdamas, jog Graikija
savo karinėms išlaidoms skiria daug daugiau nei kitos ES valstybės,
Graikijos gynybos ministras ragino skubiau kurti vadinamąsias Europos
saugumo pajėgas, įtraukiant į šį procesą ir Rusiją. Kaip žinoma,
tokiems planams pritaria Maskva. Tokios pajėgos būtų iššūkis ne
tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir NATO.
|
|