Atnaujintas 2003 m. vasario 19 d.
Nr.14
(1118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Žvilgsnis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Valstybė - tai bendras tautos kūrinys, tai laisvų žmonių santara

Šį vakarą kreipiuosi į jus ne tik kaip šalies Prezidentas. Kalbu kaip žmogus, kuriam Vasario 16-oji buvo ir bus brangiausia šventė. Esu iš tų, kurių likimas ir visas sąmoningas gyvenimas pažymėtas Vasario 16-osios ženklu.
Šią dieną su džiaugsmu ir pasididžiavimu šventėme laisvos Lietuvos mokykloje. Su išsivadavimo viltimi ją minėjome nacių ir sovietų okupacijos metais.
Pačiais gūdžiausiais laikais ši diena telkė mus į laisvę ir Lietuvą mylinčių žmonių bendriją. Būtent į tokią bendriją ji turi kviesti ir telkti mus šiandien.
Daugiau nei dešimtmetį gyvename atgavę Tėvynę ir laisvę. Lietuvos nepriklausomybė jau kartais ima atrodyti kaip gamtos dovana – kaip oras, kuriuo kvėpuojame, kaip vanduo, kurį geriame. Net nepastebime, kai retsykiais savo Tėvynę ir savo laisvę imame keiksnoti kaip blogą orą, kuris nuo mūsų nepriklauso. Kartais elgiamės kaip mokiniai, pamiršę istorijos pamokas.
Iš tiesų šiandien esame plačiame pasaulio vieškelyje: jame daug galimybių ir daug bauginančios nežinios. Mums reikia patikimų kelio ženklų, aiškių vertybinių orientyrų, geros atminties ir sąmoningumo, kad viešame kelyje nesukluptume, nemindžiukuotume, bet eitume į priekį – pasitikėdami savimi, Lietuva ir pasauliu.
Būtent Vasario 16-oji nubrėžė patikimas šiuolaikinės Lietuvos gaires. Prieš 85-erius metus savo valstybę atkūrėme ant Vakarų demokratijos pamatų. Tik tvirtai remdamasi į šiuos pamatus, augs ir stiprės dabartinė Lietuva.
„Saugokime sienas“, - įspėjo mus išeidamas šviesios atminties Stasys Lozoraitis. Prie jo žodžių noriu pridėti: saugokime savo laisvę, savo demokratiją. Nes tik demokratinė Lietuva dabarties pasaulyje gali išlikti nepriklausoma. Tik laisvi žmonės, tik atsakingi piliečiai gali išsaugoti tautos ir valstybės laisvę.
Neužmirškime: laisvės mums niekas nedavė veltui. Ją išsikovojome patys. Patys savo laisvę ir demokratiją turime ginti ir saugoti nuolat.
Mūsų laisvė nebus patikima be moralės pagrindų, be tarpusavio pasitikėjimo ir solidarumo, be teisingumo, be paramos vargo ištiktiesiems.
Kad mūsų demokratija veiktų, viešasis gyvenimas, politika turi remtis bendromis vertybėmis, garbe ir padorumu. Politika nėra ir negali tapti tik valdžios siekimo technologija, tik jėgos žaidimu, kur viskas perkama ir parduodama, kur nebelieka ribų tarp tiesos ir melo, tarp padorumo ir niekšybės.
Gal būsiu senamadiškas, bet esu ir liksiu įsitikinęs, kad tik garbinga politika – politika kaip atsakingas bendrų tautos reikalų tvarkymas - gali auginti mūsų laisvę ir stiprinti demokratiją.
Ne šeimininko, ne kietos rankos, bet veiklių, aktyvių piliečių, stiprios pilietinės visuomenės reikia Lietuvai šiandien. Reikia piliečių, kurie nuolat primintų valdžiai, kad valstybė nėra jos nuosavybė. Reikia piliečių, kurie savo kasdiene veikla, savo oria laikysena nuolat sakytų, kad valstybė – tai bendras tautos kūrinys, tai laisvų žmonių santara.
Tegu Nepriklausomybės diena mums niekad neleidžia užmiršti rašytojo Balio Sruogos perspėjimo: istorija lietuviams lėmė „statyti namus ant Vezuvijaus“. Tragiška praėjusio amžiaus patirtis ir dabarties tikrovė mums primena, kad tautos laisvei ir saugumui reikia patikimų sąjungininkų.
Šiandien nesame vienų vieni, kaip beviltiškais pokario metais. Siekiame įsitvirtinti Vakarų demokratijos erdvėje kaip ori, savarankiška, kūrybinga tauta.
Toks yra Vasario 16-osios nubrėžtas ir mūsų pačių pasirinktas kelias. Turėkime išminties ir jėgų juo nuosekliai eiti.
Iš širdies sveikinu visus ir kiekvieną iš jūsų su Nepriklausomybės diena.
Palinkėkime šiandien sau Tėvynės ir laisvės meilės.

Valdas ADAMKUS
Lietuvos Respublikos prezidentas

Kalba, pasakyta iškilmingame Vasario 16-osios minėjime Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija