Atnaujintas 2003 m. vasario 19 d.
Nr.14
(1118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Žvilgsnis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pusmetis be laisvės šauklio

Poetas Bernardas Brazdžionis mirė 2002 m. liepos 11 d., eidamas 96-uosius metus. Pirmą kartą jo gimtadienis, vasario 2-oji, praėjo anapus mūsų laiko.
Tauta savo poetą gražiai palydėjo, o Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo apklausoje (2002 12 13) „Dešimt XX a. lietuvių rašytojų“ jis buvo išrinktas į šimtmečio rašytojų dešimtuką. Žinant ir nepriekaištaujant, jog Lietuvos rašytojai neskuba išeivių iškelti prieš saviškius, toks B.Brazdžionio įvertinimas daug ką reiškia.
B.Brazdžionis pusę savo gyvenimo praleido Kalifornijoje. Turbūt kiekvienas Los Andželo lietuvis apie jį galėtų pasakyti savo nuomonę, nes beveik pusę šimtmečio jį galėjai sutikti visur: bažnyčioje, susirinkimuose, šventėse, literatūros vakaruose, antikomunistinėse demonstracijose, politiniuose svarstymuose. Buvo pažadėjęs dalyvauti ir 2002 metų politiniame savaitgalyje bei tarti žodį Lietuvai ir išeivijai apie išsilaisvinimą iš melo, bet liga sutrukdė.


Poeto Bernardo Brazdžionio laiškai – brangi šeimos relikvija

Poetas Bernardas Brazdžionis su žmona Aldona ir giminaite Pranute Petrulyte viešnagės Utenoje metu, 1991 metų birželį

Praėjusią vasarą Lietuvos žmonės atsisveikino su vienu pačių iškiliausių lietuvių poetų, vyriausiu Lietuvos rašytojų sąjungos nariu Bernardu Brazdžioniu. Keletą šio lietuvių literatūros klasiko laiškų kaip brangią relikviją saugo uteniškė Danguolė Jonaitienė.

Rado seną voką

Utenoje, Molėtų gatvėje, gyvenanti Danguolė Jonaitienė po savo dėdės kunigo Petro Markevičiaus mirties 1987 metais kartu su jo seserimi Jadvyga Paviloniene tvarkydama daiktus atsitiktinai surado seną, 1926 m. gruodžio 28 d. (pašto antspaudas), voką, adresuotą P.Markevičiui. Kairiajame voko kampe smulkiu gražiu raštu tvarkingai parašyta: “Vytė Nemunėlis, gimnazija, Biržai”.
“Iš karto supratau, jog P.Markevičius ir B.Brazdžionis buvo pažįstami, susirašinėjo, - prisiminė D.Jonaitienė. - Panorau ir pati parašyti poetui, nusiųsti po P.Markevičiaus mirties išleistas jo poezijos knygeles. Sename 1929 metų birželio mėnesio vaikų laikraštyje “Žvaigždutė” (Nr. 6) suradau Vytės Nemunėlio slapyvardžiu pasirašytus poeto eilėraščius “Vaikeliams”, “Pas našlaičius”. Šalia vieno jų buvo ir P.Markevičiaus eilėraštis “Darželis”. 1990 m. vasario 15 d. Utenos apskrities laikraštyje “Utenis” pasirodė Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti šių dviejų poetų eilėraščiai. Šalia jų buvo publikuojama B.Brazdžionio nuotrauka kartu su šeima, kai jis lankėsi Lietuvoje, Kryžių kalne”.