Atnaujintas 2003 m. vasario 21 d.
Nr.15
(1119)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kaišiadorių vyskupijoje

Kaišiadorių dekanate

Didvyrius su deglais pagerbė jaunieji kudirkiečiai, jūrų skautai

Stasio SAJAUSKO nuotrauka

Pagerbti laisvės kovų didvyriai

Kruonis. Vasario 15-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 85-ąsias metines, Kruonio Švč. Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius laisvės kovų dalyvius, tremtinius ir jų artimuosius. Už tėvynės gerovę meldėsi Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Kaišiadorių dekanas ir klebonas kun. Rimvydas Jurkevičius, Kalvių parapijos administratorius kun. Juozas Bakšys ir Kruonio bažnyčios administratorius kun. Robertas Mikalauskas, kuris per pamokslą kvietė susitelkti ir vienytis. Jaunas kunigas siūlė atsigręžti kiekvienam į save, pamąstyti, ką reikėtų pakeisti savyje ir valstybės gyvenime, kad turėtume daugiau teisingumo, patriotizmo, užuojautos. Garbinga Lietuvos istorija, jos laisvės gynėjų didvyriškumas įpareigoja tęsti jų darbus ir idėjas. Per pamaldas giedojo kariškių choras „Margiris“.
Kruonio aikštės grindinys sugėrė daugelio šiose apylinkėse žuvusių didvyrių kraują. Sovietiniai okupantai jų kūnus išmesdavo lyg jauką žuvusiųjų artimiesiems. Šiauliuose gyvenanti pedagogė, kilusi iš kaimyninio Prienų rajono, Jokniškių kaimo, pamena, kaip alpo jos motina, sužinojusi apie savo sūnaus Broniaus žūtį ir išniekinimą šioje aikštėje. Moteris sakė, jog tai žodžiais nenusakomas seserų jausmas - iš tolo žvelgti į kraujuose gulintį brolį ir vaikystės draugus.
Pagerbiant didvyrius, kasmet vasario 16-ąją iš čia pajuda eisena su vėliavomis ir deglais. Šiemet pirmosiose gretose - Laisvės kovų dalyviai, jauni kariai, Lietuvos kudirkiečiai, jūrų skautai, tremtiniai, politiniai kaliniai, rajono vadovai ir žuvusiųjų artimieji. Visi atkeliauja į Kruonio šilo gilumą, kur broliškoje kapavietėje ilsisi daugiau negu trisdešimt žuvusių Didžiosios apygardos partizanų. Čia vietos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės rūpesčiu pastatytas didelis ąžuolinis kryžius, prie kurio daugiau nei dešimt metų vyksta minėjimai.
Trys partizanai žuvo 1946 m. vasario 16 d., eidami į Kruonio miestelį iškelti trispalvės. Stasys Lekavičius, Pranas Žukauskas ir Jurgis Krušinskas to padaryti nesuspėjo, jie krito nelygioje kovoje. Už juos tai kasmet padaro garbingiausi žmonės, kurie, atėję su deglais ir žvakėmis prie šio atminimo kryžiaus, ir iškelia trispalvę.
Ir šį vakarą čia plazdėjo vėliavos, skambėjo dainos, buvo sakomos kalbos. Minėjimui vadovavo Vilius Kaminskas, Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vadovas.
Vyskupas J.Matulaitis, Kaišiadorių meras Pranas Zaveckas, Tremtinių ir politinių kalinių organizacijų atstovai Antanas Paulavičius, Antanas Lukša, žuvusių didvyrių artimieji, Lietuvos kudirkiečių ir jūrų skautų atstovai kalbėjo apie laisvės kovotojų švento atminimo reikšmę dabartinei kartai, linkėjo saugoti ir branginti laisvę ir nepriklausomybę. Čia palaidoto partizano Broniaus Jokubausko-Žiogo sesuo Ona Revuckienė atskleidė ne tik tragiškos brolio ir jo kovos draugų žūties aplinkybes, bet ir papasakojo apie ilgą kančios kelią, kurį nuėjo Sibiro tremtyje jos mama, brolis Vytautas ir sesuo Elena. Minėjimas Kruonio šile turi ir smagų akcentą. Kasmet Kauno S.Raštikio puskarininkių mokyklos kariai čia dalyvius vaišina kareiviška koše ir karšta arbata. Šiemet, spaudžiant penkiolikos laipsnių šaltukui, kareiviškos vaišės buvo ypač paklausios. Degė laužai, skambėjo partizanų dainos, pritariant kudirkiečių atsivežtam akordeonui. Žmonės dalijosi savo praeities išgyvenimais ir ateities viltimis. Laisvės kovotojų dvasia suvienijo kartas tęsti jų žygį ir idėjas kuriant laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.

Elvyra ŽEIŽIENĖ

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija