Atnaujintas 2003 m. vasario 26 d.
Nr.16
(1120)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Susitikimai
Atmintis
Žvilgsnis
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Politikos užkulisiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Žmonių pasitikėjimą savo visuomene bei valstybe trukdo atkurti gerovės ir socialinio teisingumo stoka
Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas

Prezidentas Valdas Adamkus Seime skaitė metinį pranešimą

Pone Seimo Pirmininke, Gerbiamas Lietuvos Respublikos Seime, Pilietės ir piliečiai!
Mano ginamos pozicijos ir principai Jums gerai žinomi: penkerius metus juos ne tik skelbiau, bet ir mėginau įtvirtinti kasdieniu darbu. Mano siūloma Lietuvos pažangos vizija išsamiai išdėstyta pernai perskaitytame metiniame pranešime.
Taigi kadencijos pabaigoje penktąjį kartą kreipdamasis į Jus norėčiau tik glaustai apibendrinti praėjusius metus ir priminti tas savo nuostatas, kurios, mano įsitikinimu, yra svarbios tolesniam mūsų tautos ir valstybės gyvenimui.


Darbai ir atidirbinėjimai

Jei tu gali tarp sukčių doras likti,
Būt su karaliais toks, kaip ir minioj,
Pasiekti, kad pelnytai gerbt sutiktų
Tave ir priešai, ir draugai kovoj;
Jei tu gali teikt triūso vaisių gausiai,
Sau tart: „Vertai šį mirksnį gyvenau!“
Tada turtinga Žemė tau priklauso,
Ir būsi tikras tu Žmogus, sūnau!

Taip rašė garsusis anglų rašytojas 1907 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Radjardas Kiplingas, kuris sovietiniuose literatūros vadovėliuose ir enciklopedijose buvo vadinamas „britų imperializmo dainiumi“. Šios R.Kiplingo eilės (Juozo Subatavičiaus vertimas) atėjo į galvą neatsitiktinai. Juk kas dabar (ypač iš vadinamojo elito) susimąsto apie tokius dalykus. „Atgyvenos, baigiantys išmirti idealistai“, - paniekinamai kalbama apie tokius. Visiškas idealų neturėjimas, jau nekalbant apie moralines nuostatas, lakstymas iš partijos į partiją, pereinant visas pakopas nuo SSKP iki liberalų demokratų ar atvirkščiai, rodo, jog tokios sąvokos kaip Tėvynės meilė, pasiaukojimas, pagaliau elementarus padorumas šiems „elito“ žmonėms yra visai svetimos ir nesuvokiamos. Kaip pastebėjo vienas publicistas, chameleono esmė nesikeičia, pakitus jo spalvai. Ir tas spalvų bei kailių kaitaliojimas pristatomas kaip rūpestis tautos gerove? Bijokite Dievo, ponai!