Iš Seimo, dar ne Seimelio

Maždaug prieš metus Seimo narys V. Uspaskich pareiškė, kad Lietuvą galima valdyti referendumais, reikia tik sukurti parašų rinkimo mechanizmą. Dabar mechanizmas jau sukurtas. Turtingiausias žmogus visame Seime, beveik teisingai vadinamas Kėdainių valdovu, jau turi pusantro tūkstančio samdinių parašams rinkti ir tikisi pakeisti dabartinę dar demokratinę valdžios sistemą. Jis tikisi pasinaudoti žmonių nepasitenkinimu ir laimėti referendumą, po kurio nė vienas Seimo narys, neįtikęs Kėdainių ponui, nebus ramus, ar tie samdiniai jau nepaleisti rinkti parašų jo atšaukimui. Kitaip sakant, klausysi - būsi mano Seime, o jei neklausysi - nebūsi. Čia yra V.Uspaskich siekio grėsmė ir esmė, o ne dešimties Seimo narių skaičiaus sumažinimas, jų algų “sutaupymas”. Išlaidų valstybei dėl nepertraukiamos sumaišties, nuolat rengiant išrinktųjų atšaukinėjimus ir naujus rinkimus, būtų tūkstantį kartų daugiau. Pelno, jei valstybės įstatymų leidimas su visa ir šiaip silpna teisėtvarka atsidurtų vieno piniguočiaus rankose, neturėtume kitokio, negu iš jo didžiųjų pelnų malonės. Be to, valdomas Seimas būtų ir bet kurios užsienio politikos keitimo įrankis. Ne be reikalo TV humoristinis veikėjas Zbignevas tokios valdomos demokratijos šauklius pavadino dermokratais.
“Į Kėdainių puikų dvarą/ nuo Mitriūnų ir Lenčių/ suvažiavę duoda garo/ daug bajorų, daug svečių” - gana smagi Lietuvos ateities Seimelio perspektyva. Už ją dabar renkami parašai, kad valdžioje vėl būtų viena partija, epochos protas, garbė ir sąžinė - būtent pinigų partija.
Svarstant referendumo įstatymo pataisas, diskutuotas ir V. Andriukaičio pasiūlymas nustatyti, kad “Įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose rinkti piliečių parašus draudžiama”. Gaila, Seimo liberalai pasipriešino šiam siūlymui ir apgynė darbdavių laisvę politiškai spausti savo darbininkus, pavyzdžiui, - pasirašyk, arba nedirbsi. V. Uspaskich jau išsiuntinėjo darbdaviams raginančius raštus, o jis irgi gali pagąsdinti. Atlyginti pinigais už parašus įstatymas draudžia, bet gąsdinti, kad negausi pinigų - nedraudžia.
Tame posėdyje, jau priėmus įstatymą, pasiūliau pirmininkui Č. Juršėnui įrašyti į protokolą vieną sakinį: “Piliečiai, dėl kurių nors priežasčių referendume dėl Europos Sąjungos nepareiškę nei teigiamos, nei neigiamos nuomonės, nėra pareiškę savo nuomonės”. Č. Juršėnas garsiai perskaitė, sumąstė, kad tai pernelyg sudėtinga ir atidėjo popietei. Po pietų pirmininkavęs A. Skardžius vėl atidėjo: “Seimas svarstys ketvirtadienį”. Atidėjo - tai tarsi pažadėjo. Bet pažadėjo ir netesėjo, toks dalykas dažnai pasitaiko.

Vytautas LANDSBERGIS

© 2003 "XXI amžius"