Atnaujintas 2003 m. kovo 5 d.
Nr.18
(1122)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Atmintis
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis
Pozicija


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Visą laiką tikėjau, kad Lietuva bus laisva
(Pokalbio su rezistencijos dalyve Jadvyga Bieliauskiene pabaiga. Pradžia „XXI amžius“ Nr. 14)

Pirmąjį pokalbį užbaigėte žodžiais: „Visiems atleidžiu ir neturiu pykčio kankintojams ir pati prašau atleidimo už klaidas, ypač už dvylikos metų bedievystę ir neigiamą įtaką kitiems“. Jus pažįstame kaip tvirto tikėjimo moterį ir patriotinės veiklos pavyzdį okupacijos metais ir dabar. Taigi šis sakinys gerokai suglumino skaitytojus. Prašytume plačiau pakomentuoti, ką turėjote galvoje taip sakydama.
Kalbėdama apie dvylikos metų bedievystę ir neigiamą įtaką kitiems, galvoje turėjau save pačią. Nuo pat vaikystės iš visų mūsų gausios šeimos vaikų buvau pati dievobaimingiausia. Kai man buvo apie dešimt metų, dar esant gyvai motinai, Kretingos bažnyčioje klausiausi pamokslo. Kunigas kalbėjo apie tai, kad kitatikiai, juodaodžiai garbina ne Dievą, bet velnią. Jie niekada nepateks į Dangaus karalystę. Mano širdyje atsirado nuostaba: įsivaizdavau save gimusią juodaodžių šeimoje. Argi aš dėl to būčiau kalta? Negi gerasis, teisingasis Dievas už tai mane taip žiauriai galėtų pasmerkti? Šis skausmas giliai įsirėžė į širdį ir atmintį. 1953 metais, jau po Stalino mirties, lageryje skaitydama Romeno Rolano „Žaną Kristofą“, pamačiau knygos herojų Žaną, kuris ėjo per gyvenimą ieškodamas tiesos. Patyręs, kad visur vyrauja melas, skaudžiai išgyveno. Susitapatinau. Staiga manyje atgijo vaikystėje patirtas skausmas klausant kunigo pamokslo, taip stipriai, kad jis nutraukė ryšį su Dievu. Praradau tikėjimą, tikinčius draugus, atsidūriau nuo tikėjimo atitrūkusių žmonių grupėje. Tai dar labiau pagilino mano būties dramatiškumą. Sunku gyventi, kai tikėjimo malonė tave visai apleidžia. Vėliau mąstydama suvokiau, kad visa tai buvo būtina Kūrėjui mane gydant nuo teisuolio antspaudo. Patirtis rodo, kad teisuoliai prie savęs žmonių netraukia.