Lietuvos savižudybė?

Žinodami svarbiausiąjį dabar ligi gegužės ir ilgiems laikams lemtingą dalyką, klausiame: kaip atrodys Lietuvos referendumas?
Renkantis arba europietiškos tvarkos ir iš ten einančių pažangių permainų prošvaistę, arba posovietinio užkampio atsilikimą, gali įvykti visaip. Ypač kai stoka būtent tokio supratimo ir konkrečių pavyzdžių, padrąsinimų. Pasilaidoti abuojumo pelkėje nesunku. Nereikės nei karinės invazijos, kaip į Čečėniją, nei svetimųjų ekspedicinio korpuso balsavimo. Invazija į protus įvyko seniai, truko dešimtmečius, ir vietinis ekspedicinis korpusas darbuojasi. Antai vaikšto po butus kažkokie neva “sociologai” ir klausinėja piliečių, ar dalyvausią referendume, ar jau gavę informacijos, kad Europos Sąjungoje benzinas kainuos dvigubai brangiau! Per televiziją buvo organizuotas apgaulingas šou, neva Europos Sąjunga reikalaujanti kiaulių garduose spalvotų žaislų. Siuntė net filmavimo brigadą su kameromis, kad mus kvailintų už mūsų pinigus. Dar pasirodys astrologai. Kaimo žmonės gudriai apdorojami pieno supirkimo punktuose, į kuriuos Petras Auštrevičius, daugiausia žinantis apie ES naudą pirmiausia ūkininkams, 6 val. ryto, suprantama, neužeina. O ten viskas - per šiandieną. Valdžių abejingumo įskaudintame, dar tyčia paerzintame žmoguje kaupiasi atmetimo reakcija. Ir joje - paprasta negerų nuotaikų seka:
Valdžia bloga. Todėl, jeigu valdžia siūlo žengti kokį žingsnį - atmesk. Net jeigu valdžia siūlytų gyventi, kaip gyvena normalios europiečių tautos, vis vien atmesk.
Tai reikštų, kad Lietuva lieka ne Lenkijos, Čekijos, Vokietijos ir Švedijos partnerė, o pono A. Lukašenkos rūtų darželis. Dar ir skandina Latviją, Estiją.
Nejau pirmaujanti savižudžių šalis galėtų visa nusižudyti? Užmušei savo ateitį, vaikų ateitį, ir baigta. „Kakoj skirtum“.
Gal Dievas to neleis, bet ir patiems privalu galvoti.

Vytautas LANDSBERGIS

© 2003 "XXI amžius"