Atnaujintas 2003 m. kovo 12 d.
Nr.20
(1124)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Parodos
Švietimas
Žvilgsnis
Atmintis
Lietuvių spaudos puslapiuose
Pasaulis
Pozicija


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ilgalaikės taikos palaikymas yra teisingumo darbas

Kokias nuorodas pasaulio taikai Bažnyčia gali pasiūlyti vykstant pasauliniams debatams dėl Irako? Žvelgiant iš šios krizės perspektyvų, „Zenit“ katalikų žinių agentūra pateikė interviu su filosofu kunigu Žezu Viljagrasos, kuris skaitė pranešimą apie enciklikos „Pacem in Terris“ aktualumą Popiežiškajame Regina Apostolorum ateneume vykusioje konferencijoje dėl ilgalaikės taikos išsaugojimo principų.

Dabartinė tarptautinė padėtis, atrodo, labai skiriasi nuo tos, kuri buvo septintojo dešimtmečio pradžioje, kai Jonas XXIII rašė savo encikliką „Pacem in Terris“, kuriai popiežius Jonas Paulius II dedikavo kreipimąsi 2003 metų Pasaulinei taikos dienai.
Galbūt šis skirtumas nėra jau toks didelis. 1989-ųjų euforija jau praėjo, kada griuvo Berlyno siena, simbolizavusi Europos susiskaldymą į tarpusavyje supriešintus karinius blokus per šaltojo karo dešimtmečius ir kada buvo pakartota nuo Napoleono laikų žinoma R.Šatobriano frazė: „Galima sakyti, jog senasis pasaulis baigiasi ir naujas prasideda“.
Faktiškai vienos pergalingos supervalstybės vadovai paskelbė „naujos pasaulinės tvarkos“ aušrą, kurioje įsivyraus įstatymo valdžia, o ne džiunglių įstatymas. Išryškėjo grandiozinis planas naujos pasaulinės tvarkos, kuri būtų paremta demokratija, laisvąja rinka ir globaliniu saugumu, be branduolinio terorizmo grėsmės ir be komunistinės tironijos.
Savo knygoje „Istorijos pabaiga“ („The End of History“) Frensis Fukujama bandė įžvelgti tokius taikos ir gerovės laikus, kuriuose triumfuotų demokratija ir laisvoji rinka. Tačiau ši idiliška vizija taip ir nebuvo realizuota. Pasirodė, kad laisvę pasiekti tapo kur kas sunkiau, ir taika mažiau garantuota, nei buvo galima manyti.


Kovos su terorizmu moraliniai kriterijai

Ką Bažnyčios socialinė doktrina mano apie galimus karinius veiksmus prieš Iraką? Ši tema buvo aptarta Valensijos (Ispanija) Jono Pauliaus II instituto teisės profesoriaus Chosės Alfredo Periso Kansijo interviu „Zenit“ katalikų žinių agentūrai.

Aptariant Irako krizę nemažai dėmesio teikiama „teisingo karo“ sampratai. Kokia yra Bažnyčios socialinio mokymo nuostata šiuo klausimu?
Aiški šios doktrinos santrauka pateikta „Katalikų Bažnyčios katekizmo“ 2309-ajame straipsnyje. Visoje darnoje su XX amžiaus popiežių magisteriumu katekizmas apriboja „teisingo karo“ pateisinamumą iki teisėtos savigynos prielaidų su labai griežtomis sąlygomis.
Pirmiausia agresoriaus padaryti nuostoliai tautai ar tautų bendrijai turi būti akivaizdūs, dideli ir ilgalaikiai. Kitas reikalavimas – visų kitų priemonių panaudojimas taikiam konflikto sureguliavimui, kurios pasirodytų nepraktiškos arba neefektyvios. Trečia, turi būti aiškios karinių veiksmų sėkmės perspektyvos. Ir pagaliau ketvirta, kad ginklų naudojimas nesukeltų tokio blogio ir suirutės, kuris būtų didesnis už blogį, kurį karo veiksmais norima eliminuoti.