Žmogus yra vienas ir vieningas...
Iš Antano Maceinos laiško, rašyto prel. Pranciškui
Jurui 1951m. spalio 1 d.
Negalėdami padėti gėlių sausio
27 dieną, per 95-ąsias gimimo metines, ant iškilaus filosofo,
poeto, mąstytojo Antano Maceinos kapo, jo pagerbti, prisiminti
ir nusilenkti būrys panevėžiečių vasario 8 dieną susirinko į G.
Petkevičaitės Bitės viešosios bibliotekos galeriją 2 asis
aukštas. Šventę praturtino atvykęs filosofo sūnus Saulius su
žmona Tatjana, kuri įsimylėjusi A.Maceinos kūrybą. T.Maceinienė
nėra niekada gyvenime mačiusi A. Maceinos. Bet ji išvaikščiojo
gimtąsias jo pievas ir panemunę, įsigyveno į kūrinius ir laiškus,
lesiojo įvairius gyvenimo trupinėlius visa, kas susiję su filosofo
gyvenimu. Dabar ji audžia didžiulę maceiniškos šviesos pilną drobę,
kuria gobia lietuvišką krikščionišką filosofiją. Ji netelpa nei
delne, nei plačiuose kloniuose. Tatjana taupiais žodžiais mus
priverčia ne tik suklusti, bet ir širdimi pajausti filosofo žodžių
muziką. Jo mąstymas buvo nukreiptas viena linkme Dievo.
Vyskupas Jonas Kauneckas nedalyvavo šventėje, bet perdavė parašytą
kalbą.
...Mano dvasiniame pasaulyje A.Maceina yra aukščiau už visus
kitus mąstytojus, - teigia vyskupas. - Turiu per tūkstantį religinės
minties knygų. Bet visas jas pralenkia A.Maceina. Jis man didesnis
net už viso krikščioniško pasaulio pripažintą religinės minties
genijų Karlą Ranerį.
Taip, jūs mane matote vyskupą, ilgametį Kunigų seminarijos dvasios
tėvą ir ir dėstytoją, Ateitininkų federacijos dvasios tėvą. Kiek
jau man teko sakyti pamokslų, vesti rekolekcijų, susitelkimo,
susimąstymo dienų bei savaičių, šventųjų valandų! Prisipažinsiu,
neturėčiau nė pusės to, ką turiu, jei ne A.Maceina! Ką ten pusės,
gal dešimtą dalį savęs sugraibyčiau be A. Maceinos...
Petras Plumpa, ateitininkas, politinis kalinys, giliamintis žmogus,
dalijosi prisiminimais apie A. Maceinos raštų spausdinimą pogrindyje.
Jam pačiam, tų raštų platintojui, teko ne pati linksmiausia dalia
- Mordovijos lageris.
Buvo skaitomos eilės iš Antano Jasmanto naujausio poezijos rinkinėlio
Klajūnas. Į prisiminimų popietę muzikos garsais įsipynė Panevėžio
konservatorijos studentai. O filosofo dukra Danutė Mackūnienė
kalbėjo, kad nėra mačiusi tėvo. Daug metų laukė sugrįžtant, susirašinėjo.
Tėvas padėjo susigaudyti pasaulėžiūroje, sustiprino tikėjimą Dievu.
Sūnus Saulius atsidūsėjęs nelinksmai priminė, kad tėvo A.Maceinos
mintys nebuvo tinkamos tada ir dabar. Tautiškos valstybės kūrimas
nereikalingas, o kultūra - tuo labiau. S.Maceina džiaugėsi panevėžiečiais,
taip šiltai pagerbusiais jų tėvo, kilnaus Lietuvos mąstytojo,
asmenybę ir jo darbus.
Dailininkė Stasė MEDYTĖ
Panevėžys
© 2003 "XXI amžius"