Atnaujintas 2003 m. kovo 12 d.
Nr.20
(1124)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Parodos
Švietimas
Žvilgsnis
Atmintis
Lietuvių spaudos puslapiuose
Pasaulis
Pozicija


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Atsiskleidė sveikinimų paslaptis

Prieš penkiolika metų tokių sveikinimų Lietuvos valstybės 70-mečio proga Juozas Kaminskas
išsiuntė kelioms dešimtis rajono žmonių

Išvydo muziejaus stende

Kasmet stebina vis gausesnis naujamečių, kalėdinių atvirukų asortimentas. Knygynų darbuotojos tvirtina, jog sveikinimų Vasario 16-ąja ar kitomis valstybės šventėmis leidėjai nesiūlo. Gali pagrįstai kilti klausimas, kiek jie būtų paklausūs, nes dabar žmonės dėl įvairių priežasčių laiškų bei sveikinimų apskritai mažiau siuntinėja.Aišku, bet kokia proga gautas sveikinimas visada nuteikia maloniai.
Sunku nutuokti, kaip jautėsi adresatai, 1988-aisiais vasario 16-osios išvakarėse gavę sveikinimus Lietuvos valstybės atkūrimo 70-ųjų metinių proga. Jų siuntėjas beveik penkiolika metų niekam nebuvo žinomas.Tačiau praėjusiais metais, Vilkaviškio krašto muziejuje atidarant parodą, skirtą “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” 30-mečiui, kai kurie svečiai viename stende atpažino atvirukus, kokius jie buvo gavę, 1988-aisiais. Šie atvirukai muziejaus stende atsirado tada, kai juos muziejui perdavė jų autorius vilkaviškietis Juozas Kaminskas.

Meilės tėvynei dainą kuria spalvomis

Tautodailininkas Mykolas Dirsė prie savo paveikslų

Utenos kraštotyros muziejuje veikia Panevėžyje gyvenančio tautodailininko Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda. Jos autorius taip pasakoja apie save: „Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvau pasipriešinimo okupacijai dalyvių gretose. 1948 metais, „pasijauninęs“ gimimo metus, kad nebūčiau pašauktas į okupacinę armiją, įstojau į Kauno vidurinę mokyklą. Deja, ten su tapyba tik susipažinau. 1948 metais spalio mėnesį buvau suimtas už ryšį su partizanais ir įkalintas ilgiems metams“.
Lageriuose M.Dirsei teko sutikti ne vieną šviesų žmogų. Tarp jų buvo ir dailininkų – mokėsi iš jų. Beveik metus dirbo dailininkų brigadoje ir turėjo gaminti įvairiausias už sovietų valdžią agituojančias vaizdines propagandos priemones. Tačiau labiausiai M.Dirsė pamėgo tapybą.
Paleistas į laisvę 1955 metais, gyveno Magadane. Į Lietuvą grįžti galėjo tik 1957-aisiais. Apsigyveno Ukmergėje, o vėliau – Panevėžyje. Visą laiką tapė. Tekdavo kopijuoti religinius paveikslus bažnyčioms.

Kurti padeda saulė ir lietus

Dailininkas Kazys Kęstutis Šiaulytis akvareles
piešia gamtoje

Utenos dailės mokykloje, įsikūrusioje senuosiuose pašto rūmuose, veikia meno galerija „Rūsys“. Požemiuose, tarp akmeninių sienų, menančių Utenos miesto istoriją, kasmet vyksta įdomios parodos, supažindinančios uteniškius su profesionalių Lietuvos dailininkų darbais. Kūrybos ekspozicijos bei įdomūs susitikimai su kūrėjais ypač naudingi Dailės mokyklą lankantiems moksleiviams, galintiems betarpiškai bendrauti su menininkais, iš pirmų lūpų išgirsti visą tiesą apie kūrybos procesą ir subtilybes.
Šįkart „Rūsio“ galerija švyti gyvomis gamtos spalvomis, vilioja Vilniaus senamiesčio gatvelių romantika, ribuliuoja medžių šešėlių žaismu, senų parkų ūksme ir dangaus gilumu. Nepakartojamą gyvybės, esančios mumyse ir šalia mūsų, įspūdį perteikia Vilniuje gyvenančio dailininko Kazio Kęstučio Šiaulyčio akvarelės. Pagarbą šiai dailės šakai jam perteikė buvę dėstytojai, garsūs akvarelininkai E.Širkienė, V.Rimkus, V.Trušys, A.Visockis ir kt.