Nepriklausomybė įpareigoja
Kovo 11-osios aktas paliks Lietuvos
patriotų širdyse ir valstybės istorijoje neišdildomą pėdsaką.
Tai vienas reikšmingiausių įvykių - Vasario 16-osios tęsinys.
Visi Tėvynės mylėtojai dėkingi Viešpačiui Dievui už visokeriopą
pagalbą ilgoje ir kruvinoje laisvės kovoje, žuvusiems už Tėvynės
nepriklausomybę: partizanams, politiniams kaliniams, tremtiniams,
išeiviams. Taip pat jie dėkojo prof. V.Landsbergiui už ryžtą,
paskelbiant Kovo 11-osios aktą. Lietuvos valstybės suverenumas
buvo atkurtas, bet visiškos laisvės dar neturime. Užsienio ir
vidaus priešai stengiasi pakirsti žmonių tikėjimą nepriklausomybe,
niekinti laisvės kovotojus, grąžinti mus atgal į buvusių okupantų
glėbį. Rusijos Dūma siūlo įvesti į Lietuvą tankus. Turime atsakyti
vysk. Antano Baranausko žodžiais: Neįveiksi, sūnau, šiaurės;
mūsų širdys tvirtos, - seniai buvo išmėgintos, seniai keptos virtos.
Keturioliktais nepriklausomybės metais vėl kyla klausimas: būti
ar nebūti. Atsakymas ir rezultatai priklausys nuo mūsų pačių,
nuo mūsų apsisprendimo ir ryžto ginti Lietuvą. Štai gegužę - referendumas
dėl įstojimo į Europos Sąjungą. Ir jo rezultatus lems mūsų sąmoningumas
ir meilė tėvynei. Iki šiol neparodėme ryžto ir leidome vidaus
bei užsienio priešams pakirsti mūsų žmonių tikėjimą laisve, neužkirtome
kelio priešo propagandai. Valstybinė televizija leidžia kalbėti
Europos Sąjungos priešams, kurie save vadina skeptikais. Vis kartoja,
kad nieko iš Europos negausime, o prarasime daug. Tačiau nė vienas
nepaaiškina, o kas bus, jei neįstosime. Mes tada tapsime artimuoju
užsieniu Maskvai arba užmiršta Europos užkampio valstybėlė. Niekas
nepaaiškina, kiek mes dabar gauname iš Europos. Juk visus kelius
taisome užsienio lėšomis, kariuomenę apginkluoti padėjo įvairios
valstybės. Rusija dar neatsilygino už šimto tūkstančių gyvybių
praradimą, už katorgišką priverstinį darbą lageriuose. Prieš karą
Lietuva, Suomija ir Norvegija buvo panašios ir pagal gyventojų
skaičių, ir pagal ekonomikos lygį. O dabar? Kieno tai kaltė? Rusija
tik kelia sumaištį dėl Karaliaučiaus tranzito. Mes neturime kitos
alternatyvos. Balsuoti prieš - išduoti Lietuvą, paniekinti Laisvės
kovotojų pralietą kraują ir aukas. Mes ne ateiname į Europą -
kaip tvirtina kai kurie asmenys, bet grįžtame, nes esame europiečiai.
Mus nuo laisvųjų Vakarų buvo atskyrusi bolševikų okupacija. Kiek
mes praradome žmonių ir dvasinių bei fizinių vertybių! Kartojau
bolševikų okupacijos laikais ir dabar sakau tą patį: kam nepatinka
Lietuvoje, važiuokite į Rusiją. Mes pajėgsime apginti savo Tėvynę
ir vieni. Mes prisimename JAV prezidento Dž.Bušo žodžius: Jūsų
priešai - Amerikos priešai! Ir šie žodžiai mus drąsina. V.Uspaskich
ir K.Bobelis kaip kliūtį į Europos Sąjungą nusprendė rengti antrą
referendumą. O kur jie buvo, kai mes vieni siekėme laisvės. Kam
jie tarnavo? Lietuvos žmonės, netikėkite piktais, svetimais pranašais
ir nesirašykite dėl tokio referendumo. Jūsų parašas bus išdavystė.
Broliai ir seserys, ar mes už tą Lietuvą, už kurią mirė geriausi
Lietuvos sūnūs ir dukros? Ar už budelio Antano Sniečkaus Lietuvą?
Jei Dievas su mumis, tai kas prieš? Nuo mūsų apsisprendimo priklauso
mūsų laikinas ir amžinas likimas. Sveikinu visus Kovo 11-osios
proga ir meldžiu Aukščiausiąjį proto šviesos ir palaimos. Linkiu
gavėnios atgailos ir gero pasirengimo Velykoms - Kristaus prisikėlimui
ir Lietuvos dvasiniam pavasariui.
Monsinjoras Alfonsas SVARINSKAS,
Lietuvos partizanų kapelionas,
Vyčio ordino kavalierių draugijos pirmininkas
© 2003 "XXI amžius"