XXI amžius

Kauno arkivyskupijos antrasis sinodas

Kartu neškime Evangelijos žinią
Ganytojiškas laiškas pradedant pasirengimą Kauno arkivyskupijos antrajam sinodui

Brangūs broliai ir seserys Kristuje! Šiandien kreipiuosi į jus, norėdamas paprašyti jūsų pagalbos ir bendradarbiavimo labai svarbiu bei reikšmingu mūsų arkivyskupijos gyvenimo laikotarpiu.
1934 metais įvyko pirmasis Kauno arkivyskupijos sinodas, apsvarstęs ir nubrėžęs bažnytinio gyvenimo ir sielovadinio darbo gaires. Jis teikė didelių vilčių, tačiau po kelerių metų prasidėjęs pasaulinis karas ir po to sekusi Lietuvos okupacija mūsų arkivyskupijai atnešė sunkių išbandymų. Pokario metai buvo ne mažiau sunkūs, nes sovietų valdžia, vykdydama Maskvos direktyvas, planavo visišką Bažnyčios sunaikinimą. Karo metu į Vakarus pasitraukus Kauno ganytojams, ilgą laiką arkivyskupijai vadovavo Religijų reikalų tarybos įgaliotinio stropiai prižiūrimi kapituliniai vikarai. Arkivyskupijos padėtis nepasikeitė į gera ir po to, kai Apaštalų Sostas galėjo skirti apaštališkuosius administratorius vyskupus, nes sovietų valdžia darė viską, kad bažnytinis gyvenimas vos vegetuotų, neatsinaujindamas II Vatikano Susirinkimo dvasia. Komunizmo subyrėjimas Europoje ir Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje suteikė viltį, kad arkivyskupija užsigydys padarytas žaizdas ir sėkmingai atsilieps į nūdienos iššūkius.
Iš tikrųjų Nepriklausomybės metai buvo palaimingi ir įliejo naujos gyvybės visose bažnytinio ir sielovadinio gyvenimo srityse. Rengimasis Kauno arkivyskupijos 75-erių metų jubiliejui parodė, jog yra subrendusių naujų jaunų jėgų, kurios gali atnešti gražių sielovadinio darbo vaisių. Užsimezgęs dialogas ir bendradarbiavimas tarp dvasininkų ir pasauliečių, tarp įvairių bažnytinių ir pasaulietinių institucijų leidžia tikėtis, kad bažnytinis gyvenimas bus pakylėtas į dar aukštesnį lygmenį. Tačiau visuomenės sekuliarizacija, masinės kultūros įtaka, piktnaudžiavimas laisve, naujų religijų antplūdis ir globalizacija yra dideli iššūkiai, į kuriuos nelengva atsakyti, ypač tada, kai pritrūkstama idealizmo. Neretai pastebima įtampa tarp tradicinės tikėjimo praktikos ir naujų dvasingumo formų, pritrūksta pozityvaus dialogo tarp vyresnės ir jaunesnės kartos kunigų bei tikinčiųjų.
Dabartinis arkivyskupijos gyvenimo etapas yra labai svarbus ir reikalaujantis ne tik nuodugnios praeities bei dabarties analizės, bet ir šiandienio sielovados darbo prioritetų pasirinkimo bei arkivyskupijos gyvenimo atnaujinimo, kuriant aktyvias tikinčiųjų bendruomenes, kuriose tikintieji gyventų kaip darni šeima ir gyvenimo prasmės ieškantiems žmonėms veiks-mingai liudytų Jėzų Kristų, vienintelį pasaulio ir kiekvieno žmogaus Gelbėtoją. Matydamas būtinybę nuodugniai aptarti arkivyskupijos gyvenimą bei sielovadą, pritarus kunigų tarybai, 2003 m. sausio 5 d. Kauno arkikatedroje susirinkusiems tikintiesiems pranešiau apie ketinimą sušaukti Kauno arkivyskupijos antrąjį sinodą.
Šis pavadinimas nemažai daliai tikinčiųjų yra naujas, negirdėtas ir nesuprantamas. Graikų kilmės žodis “sinodas” reiškia „ėjimą drauge į tą patį tikslą“. Bažnyčia jį apibūdina kaip išrinktų kunigų ir kitų tikinčiųjų susirinkimą, skirtą padėti diecezijos vyskupui, siekiant vyskupijos tikinčiųjų gerovės. Iš tiesų šiais žodžiais kalbama apie mus, kaip tikinčiųjų bendruomenę, turinčią vieną tikėjimą ir vieną dvasią, o tai reiškia, kad visi privalome nuoširdžiai įsijungti į mūsų arkivyskupijos sielovados prioritetų, kuriais bus vadovaujamasi artimiausioje ateityje, apmąstymą. Tai ypatingos Dievo malonės ir didelės atsakomybės metas.
Pasitaiko, jog kai kurie renginiai prabėga taip greitai, kad net nesugebame pastebėti ir suvokti jų reikšmės, o, jiems pasibaigus, lieka tik tuštumos jausmas ir skausmas, kad kažko nepadarėme. Tokie susibūrimai nepasilieka atmintyje ir neatneša jokios apčiuopiamos naudos. Tiesą sakant, bijau, kad nepasiduotume pagundai kažką daryti tik todėl, kad darytume. Ryžęsis sušaukti arkivyskupijos sinodą, noriu, kad jūs geriau susipažintumėte su tuo, ką veikia jūsų vyskupas, o aš pats noriu artimiau pažinti jūsų problemas.
Žinoma, negalime keisti nuostatų, saistančių visą Bažnyčią, bet nuo mūsų priklauso nuspręsti, kaip geriau galime įgyvendinti Evangeliją kasdienybėje, kad būtume geresniais krikščionimis ir apaštalais savo aplinkoje, kaip galime skleisti malonės gyvenimą, kaip visi galime tapti geresni. To negali padaryti vienas vyskupas, to negali padaryti vien tik kunigai. Privalome būti visi drauge, bendradarbiauti. Jūs, dirbantieji įmonėse, įstaigose, mokyklose, ligoninėse, jūs, tėvai, besirūpinantys savo vaikų ateitimi, - jūs galite nešti Evangelijos žinią ten, kur tai gali būti sunku padaryti kunigui. Tai yra jūsų uždavinys, šioje srityje jūs galite padėti ir patarti. Todėl labai noriu, kad kiekvienoje parapijoje ar rektorate būtų sudarytos viena ar kelios sinodo grupės, kurios veiktų bendradarbiaudamos su kunigais bei sinodo parengiamosiomis komisijomis. Iš šių grupių narių lauksime pasiūlymų sinodo svarstymams, joms pateiksime dokumentų projektus, teirausimės jų nuomonės dėl vienokių ar kitokių mūsų vyskupijos gyvenimo normų.
Šių grupių narius jūs turite išrinkti iš savo tarpo, kad jie galėtų išreikšti savo požiūrį į aktualias Bažnyčios problemas, pasidalydami savo patyrimu, išsakydami jūsų viltis ir nuoskaudas. Mes negalime ir neturime būti svetimi vieni kitiems, besislepiantys ir baimingai susigūžę.
Brangūs broliai ir seserys, noriu žinoti jūsų pažiūras, nusistatymą ir prioritetus. Noriu išgirsti Bažnyčios balsą, nes tai jūs esate Bažnyčia. Pažadu, kad visi jūsų pateikti pasiūlymai bus kuo rimčiausiai apsvarstomi ir į juos bus atsižvelgiama rengiant sinodo dokumentus. Taip pat lauksiu idėjų iš arkivyskupijos institucijų ir katalikiškųjų organizacijų, kurios jau iki šiol yra daug nuveikusios įvairiose bažnytinio gyvenimo srityse. Norėčiau, kad arkivyskupijoje neliktų nė vieno kunigo, nė vienos sesers vienuolės ir nė vieno pasauliečio, kuris kuo nors neprisidėtų prie sinodo darbų. Viliuosi, kad pasirengimas sinodui išjudins ne tik aktyviausius Bažnyčios narius, bet ir tuos, kurie šiuo metu pasinėrę sekuliarizuoto pasaulio sūkuryje ir, veikiami masinės kultūros, sunkiai atpažįsta savo krikščionišką bei katalikišką tapatybę. Jie yra mūsų broliai ir seserys, kuriems mūsų tikėjimo kelias ir asmeninis liudijimas gali padėti labiau atsigręžti į Kristų.
Prašykime mūsų Viešpatį, kad visąlaik būtų su mumis, kad nušviestų mūsų mintis, kad suteiktų reikiamos drąsos pareikšti savo nuomonę. Ypač kviečiu visus nuolat melstis ir aukoti pasitaikančius gyvenimo sunkumus už sinodą, nes jo sėkmė pasitarnaus ne tik Kauno arkivyskupijos, bet ir visos Lietuvos religiniam bei dvasiniam augimui.

Sigitas TAMKEVIČIUS
Kauno arkivyskupas metropolitas

Pasirengimo kronika

Vasario 14 dieną įvykusiame Vyriausiosios sinodo komisijos posėdyje patvirtintos Katechetikos, Ekonominės veiklos ir Žiniasklaidos komisijų sudėtys.
Arkivyskupo patvirtintame “Sinodo grupių reglamente” buvo numatyta kiekvienoje parapijoje ir rektorate steigti vadinamąsias sinodo grupes. Joms gali priklausyti tie bendruomenės nariai, kurie gyvena pagal tikėjimo reikalavimus, turi kitų parapijos narių pasitikėjimą ir aktyviai dalyvauja parapijos veikloje; juos renka visa bendruomenė, o pareigas pradės eiti arkivyskupui patvirtinus jų kandidatūras ir po to, kai prisieks bendruomenės akivaizdoje. Sinodo grupių nariai teiks pasiūlymus arkivyskupijos sinodo svarstymams, aptars pateiktus dokumentų projektus ir siūlys pastabas. Taip bus siekiama sužinoti visų arkivyskupijos tikinčiųjų bendruomenės nuomonę svarbiausiais Bažnyčios gyvenimo klausimais.
Daugelyje parapijų jau sudarytos ir patvirtintos sinodo grupės (apie vienos jų išrinkimą ir priesaiką rašoma žemiau spausdinamame rašinyje).
Kovo 12 dieną Kauno arkivyskupijos kurijoje vykusioje arkivyskupo S.Tamkevičiaus spaudos konferencijoje, be kita ko, buvo kalbama ir apie pasirengimą sinodui. Ganytojas teigė, kad sinodo sprendimus labiausiai turėtų pajusti parapijos. Ko gero, bus tikrai daug kalbama apie kunigų gyvenimą. Didžiausia problema - kunigai savo asmeniniu elgesiu prasilenkia su jų skelbiama Evangelija, pamoksluose išsakomomis mintimis. Tikriausiai teks aptarti kunigų pomėgį materialiniams dalykams, dėl ko parapijiečiai turi daug priekaištų. Sinodo generalinis sekretorius kun. Adolfas Grušas teigė, kad sinodas susideda bent iš trijų svarbiausių dalių: struktūrų sudarymo, dokumentų kūrimo ir jų priėmimo balsuojant sinodo grupių, sudarytų parapijose, nariams. Tikimasi, kad visus priimtus dokumentus arkivyskupas galės pasirašyti, o sinodas baigs darbą maždaug 2005 metų viduryje.
Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo sekretoriatas įsikūręs Kauno arkivyskupijos kurijoje (Rotušės a. 14a), tel. (837) 409022, faksas (837) 320090, el. paštas: sinodas@kn.lcn.lt, interneto svetainės adresas: http://kaunas.lcn.lt/sinodas/ - čia galima rasti išsamią informaciją ir pateikti pasiūlymus.

Parapijoje įsteigta sinodo grupė

Kovo 8–ąją, per iškilmingas šv.Mišias, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje prisiekė parapijos sinodo grupė. Po Šventojo Rašto skaitinių ir Evangelijos parapijos vikaras kun. Emilis Jotkus pristatė sinodo kandidatus. Po balsavimo parapijos klebonas kun. Vytautas Grigaravičius kreipėsi į išrinktus narius, citavo Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus atsiųstą ganytojišką laišką.
Klebonas sakė, kad ši diena istoriškai svarbi tiek arkivyskupijos, tiek mūsų parapijos gyvenime. Šiandien, randant tvirtą atramą Bažnyčios ir tautos vieningume bei siekiant įtraukti naujas jėgas ir gaivias idėjas į XXI amžiaus Bažnyčios statybą, svarbiausiu tikslu tampa gyvoji Bažnyčia, kurios pagrindas - harmoninga, susitelkusi, ieškanti gyvenimo prasmės per Kristų, aktyvi ir veikli bendruomenė. 1934 metais įvykęs pirmasis Kauno arkivyskupijos sinodas nubrėžė bažnytinio gyvenimo ir sielovadinio darbo gaires. Jis teikė didelių vilčių, kurias sužlugdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija, savo tikslu iškėlusi visišką Bažnyčios sunaikinimą, atskiriant ją nuo tautos. Atgauta nepriklausomybė suteikia naują galimybę arkivyskupijai suartėti su bendruomene, plečiant sielovadinio darbo barus, skatinant dialogą tarp dvasininkų ir pasauliečių, bažnytinių ir pasaulietinių institucijų. Šios santalkos vyksmas, tikimasi, pakels bažnytinį gyvenimą į naują dimensiją ir padės priimti naujųjų laikų globalizacijos, postmodernizmo, eurointegracijos ir kitus šaliai bei žmonėms ir visai Bažnyčiai lemiamus iššūkius, telks bendruomenę globalios minties ir lokalios veiklos tikslams, skatins išsamesnę socialinių bei ekonominių procesų analizę ir optimalių sprendimų paiešką.
Kiekvienas sinodo narys, padėjęs ant Šventojo Rašto ranką, davė bendruomenės akivaizdoje priesaiką ir po to pasirašė, pasižadėjęs garbingai eiti sinodo grupės nario pareigas.
Po pamaldų visi sinodo grupės nariai buvo pakviesti į agapę ir po jos susiskirstė į grupes. Buvo sudaryta dešimt komisijų: Dvasinio gyvenimo, Sielovados, Liturginė, Katechetinė, Dievui pašvęsto gyvenimo, Šeimų sielovados, Jaunimo sielovados, Socialinės ir karitatyvinės veiklos, Ekonominė ir Žiniasklaidos. Iš viso sinodas vienija 42 žmones. Kitas posėdis numatytas balandžio mėnesį.

Giedrius KALNINIS
Prisikėlimo parapijos atstovas spaudai