Prof. Česlovą Kudabą prisiminus
 |
Prof.. Česlovas Kudaba
(dešinėje) su Valdu Adamkumi Vilniaus universitete 1989
metais |
Vasario 24 dieną Seime buvo paminėta
prof. Česlovo Kudabos (1934-1993) dešimties metų mirties sukaktis:
Seimo meno galerijoje atidaryta jo garbei skirtų fotografijų paroda,
pristatyta ką tik išleista knygelė Ką šiandien pasakytų profesorius
Česlovas Kudaba?, neeilinės Seimo sesijos pirmoji valanda skirta
jo atminimui, glaudžiame jį pažinojusių žmonių būrelyje pasidalyta
atsiminimais.
Vilniaus universiteto geografijos profesorius Č.Kudaba, trylikos
knygų, dviejų tūkstančių straipsnių autorius, su džiaugsmu sutiko
Atgimimą, metėsi į Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas į Atkuriamąjį
Seimą, tapo Kovo 11-osios Akto signataru. Nuotraukose jį matome
su žymiais žmonėmis: Šventuoju Tėvu Jonu Pauliumi II, Vilties
prezidentu Stasiu Lozoraičiu, Valdu Adamkumi... Apsirengęs paprastais
drabužiais, su kuprine ant pečių profesorius pėsčias išvaikščiojo
visą Lietuvą. Tai, ką matė, ištyrė, apmąstė, skelbė knygose ir
straipsniuose. Kelios dienos prieš mirtį, 1993 metų vasarį, parašė:
... reikalas verčia dabar, dar šį vakarą, ryto nelaukus, grįžti
ir dirbti. Nesgi niekas niekam nieko veltui neduos... Gal tai
ir bus tikrasis sukrėtimas. Atrodo, be šito žmogus nesupranta
poreikio dirbti... Ir pasirašė amžinas skolininkas Č.Kudaba.
Leiskime kalbėti artimai pažinojusiems profesorių.
Irena Veisaitė: Nepaprasta meilė savo kraštui,
jo gamtai ir žmonėms nepriklausomai nuo jų socialinio statuso,
jų kalbos ar religijos. Tai galima būtų trumpai įvardyti kaip
įgimtą toleranciją. Jis steigė Lietuvos kultūros fondą, prisidėjo
prie Lietuvos mažumų kultūrinio atgimimo, jis buvo Lietuvos
Izraelio draugijos prezidentas, Atviros Lietuvos fondo valdybos
pirmininkas ir kt. Profesorius Kudaba galėjo iš lėktuvo skrydžio
įvardyti kiekvieną Lietuvos kaimą, upės vingį, mišką, papasakoti
jų istoriją. Jis atvažiuodavo į gimtąjį kaimą bei jo apylinkes
ir dalydavo labiausiai skurstantiems savo pinigus. Ir darydavo
tai tyliai, beveik nepastebimai. Kartą jis man pasakojo, kad jų
šeimoje gyvena sunkiai serganti jo uošvė. Jis nesiskundė, atvirkščiai,
jis tai vertino kaip palaimą, nes, jo žodžiais tariant, tai humanizuoja
visą šeimą. Jo kuklumas buvo stulbinantis. Niekad jokios reklamos.
Jis ir amžinai poilsio vietai pasirinko ne Rasų ar Antakalnio,
o Karveliškių kapines... Profesoriaus patriotizmas pakerėdavo,
užkrėsdavo, žavėdavo. Jis neturėjo nieko bendra su politine retorika,
jis buvo įgimtas, natūralus, einantis iš širdies gelmių kaip meilė
savo tėvams, artimiesiems, gimtajai kalbai, pasauliui.
Viktorija Daujotytė: Česlovas Kudaba buvo einančio
žmogaus patirties filosofas. Eidamas jis matė toli ir giliai...
Ne kartą esu pagalvojusi, kad Prezidento rinkimuose Česlovas Kudaba,
be abejonės, būtų rėmęs Valdą Adamkų. Gamtosauga buvo stipri jų
abiejų jungtis. Su Kudaba ir Prezidentu būtų pasisekę šioje srityje
daugiau padaryti. Bet ir dabartinėje situacijoje, rinkimus laimėjus
Rolandui Paksui, jis tikriausiai būtų blaiviai įvertinęs padėtį,
pamatavęs ją savo įgimtu demokratizmu (balsų dauguma yra dauguma,
dabartine situacija nepatenkintų žmonių yra daug) ir skatinęs
žmones (taip pat ir tuos, kurie nuoširdžiai rėmė V.Adamkų) būti
kritiškus ten, kur būtina, ir pasirengusius padėti, jeigu reikia.
Valdas Adamkus: Gniaužia priekaištas sau, apninka
abejonė: ar viskas buvo padaryta galynėjantis su neteisinguoju
būties nuosprendžiu, kurį, ir dešimtmečiui praėjus, privalome
suvokti kaip tautos dvasios žaizdą. Jos akivaizdoje bent šiandien
būkime orūs ir prisipažinkime, kad, save teisindami tariamu užimtumu,
kasdieniu skubėjimu, nepastebime lūžtančio medžio ir žmogaus...
Jis ne tik perspėdavo. Prie svetimo rūpesčio visada palinkdavo.
Tik save buvo neleistinai pamiršęs. O mes neprimindavome. Stabtelėkime...
Pagalvokime... Kur einame?..
Įsimintini dukros Eglės žodžiai: Esame laimingi, kad turėjome
tokį tėvą. Kasdien su juo šnekuosi: prašau užuojautos, pagalbos
ir gaunu tai, ko prašau. Jau be jo gimė dar vienas vaikaitis
gamta nemėgsta tuštumos.
Kitąmet sueis septyniasdešimt metų nuo prof. Č.Kudabos gimimo.
Jau dabar pradėta rengtis šiam jubiliejui.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"