Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Darbai
Literatūra
Žvilgsnis
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pusiaukelės namai ir kita globa

Išėjo Lietuvos kalinių globos draugijos žurnalo „Kryžkelė“ vienuoliktas numeris. Jame pažymima, kad šiam leidiniui sukako penkeri metai. Leidinys yra skirtas kaliniams ir jų integracijos į visuomenę problemoms spręsti. Kaip sakoma šiai sukakčiai skirtame nedideliame rašinyje, penkerių metų numeriai sukaupė nemažai išliekamosios vertės turinčios medžiagos – atskleidė įkalinimo sistemos permainų ir naujų iniciatyvų įgyvendinimo chronologiją, vis labiau paženklintą demokratijos ir humanizmo ženklais.

Fantastika - šalia mūsų ir mumyse

Jau ne pirmi metai Kaune veikia Fantastikos mėgėjų klubas, vienijantis apie 30 narių. Skaičius - ne itin įspūdingas, bet jame susibūrę tikri fantastikos entuziastai. (O gal stinga daugiau informacijos, reklamos apie tokios bendrijos gyvavimą?) Tiesa, visoje šalyje šių bendraminčių žymiai daugiau, jie susivieniję ne viename mieste bei rajone. Tai žurnalistai, politikai, finansininkai, gydytojai, kitų veiklos sričių žmonės, neišsitenkantys savo įprasto gyvenimo rėmuose. Jie kartkartėmis susirenka draugėn ir diskutuoja apie šią gyvenimo dieną, jos ypatumus, technikos, medicinos pasiekimus, kosmoso užkariavimą, galimą žmonijos ateitį, kitus dalykus. Ne vienam klubo nariui tokie pamąstymai, domėjimasis pasaulio praeitimi, naujausiais žmonijos pasiekimais duoda pamatą didesniems apibendrinimams, įdomioms išvadoms, paremtoms fantastikos elementais. Šie žmonės tai išreiškia savo rašytiniuose darbuose - apsakymuose, apysakose, o netrukus bus ir romanas.

Atsargiai! Nardo paskvilių kūrėjas

Tarp rašytojų cecho narių nepralenkiamas paskvilių apie Lietuvą kūrėjas – Marius Ivaškevičius. Vos įkopęs į 30 metus, baigęs lietuvių filologijos studijas. Taigi dar tik įžengiantis į kūrybinės brandos amžių, bet jau įtikėjęs savo intelektualumu, visažinyste. Antraip filologas nesigraibstytų Lietuvos istorijos temos, kuri jam pažįstama, geriausiu atveju, iš vadovėlių. Na, gal iš E.Gudavičiaus, A.Nikžentaičio publikacijų.

„Garbie lietuvems Vidukles kraszta, žemaiteis pravardžiojemims“

Šiais pakiliais Juozapo Miliausko-Miglovaros žodžiais, ištartais XX a. pradžioje, norėtųsi prabilti apie naujai pasirodžiusios monografijos „Viduklė“ pirmtakus, autorius, sudarytoją Antaną Pocių, vyriausiąjį redaktorių Juozą Girdzijauską, dailininką Marių Zavadskį, talkininkus bei leidėjus. Keliolikos amžių laikotarpį apimanti, gausiai iliustruota vidukliškių gyvenimo knyga, kurioje tilpo daugybė nuotraukų, archyvinių dokumentų, mokslinių straipsnių, verstinių tekstų, atsiminimų, išleista vidukliškio Simono Stanevičiaus gimimo 200-ųjų metinių minėjimo valstybinės komisijos nutarimu (Kaunas, „Naujasis lankas“, 2002. 1136 p.).
Įgyvendinta visų mūsų ir ilgamečio Viduklės klebono kun. Prano Tumino (1909-1980 m.; Viduklėje klebonavo 1946-1964 m.) svajonė. Jis daugelį metų rašė Viduklės istoriją, kurios rankraštis ir buvo pirminis impulsas imtis šio darbo. Nutarta neskubėti ir, pasitelkus įvairių sričių specialistus, išsamiau, kompleksiškai nušviesti Viduklės krašto praeitį, surinkti atsiminimų, o kun. P.Tumino monografiją panaudoti kaip vieną svarbiausių istoriografijos šaltinių. „Tai įtemptas penkerių metų darbas“, - prisipažįsta sudarytojas A.Pocius. Pasitelkta net 50 autorių, specialistų, surengtos kelios mokslinės ekspedicijos, panaudota gausi archyvinė medžiaga. Labai pasitarnavo 1930-1932 ir 1938-1939 metais mokslinių ekspedicijų Viduklės apylinkėse surinkti duomenys. Tarsi atsiliepiant į J.Miliausko-Miglovaros viltis, istorijoje žiojėjusi spraga užpildyta: „Kada ir kaip Viduklės miestas iisistate, tam žiniuu truukst… o galem viltiis, jog bus tos žines susektas, kaip lietuvei priijeis prii pasmulkinga isziirima visuu krasztuu žemes sava“.