XXI amžius

Pusiaukelės namai ir kita globa

Išėjo Lietuvos kalinių globos draugijos žurnalo „Kryžkelė“ vienuoliktas numeris. Jame pažymima, kad šiam leidiniui sukako penkeri metai. Leidinys yra skirtas kaliniams ir jų integracijos į visuomenę problemoms spręsti. Kaip sakoma šiai sukakčiai skirtame nedideliame rašinyje, penkerių metų numeriai sukaupė nemažai išliekamosios vertės turinčios medžiagos – atskleidė įkalinimo sistemos permainų ir naujų iniciatyvų įgyvendinimo chronologiją, vis labiau paženklintą demokratijos ir humanizmo ženklais.
Vienas šio numerio akcentų – Pusiaukelės namai. Tai, kaip sakoma vienoje antraštėje, - grįžimo į visuomenę paskata. Rašinyje teigiama, kad nusikalstamumui ir kalinių skaičiaus didėjimui bus užkirstas kelias tik tada, kai šalyje bus rūpinamasi teistų asmenų priežiūra ir pagalba. Tokia pagalba ir teikiama Pusiaukelės namuose. Tiesa, kaip sakoma kitoje publikacijoje („Pusiaukelės namai – tarp kalėjimo ir laisvės“) – tai pas mus mažai girdėta ir beveik nevartota sąvoka. Platų rašinį apie tokias įstaigas parengę dr. Jono Stašinsko vadovaujami Lietuvos teisės universiteto studentai sako, kad Pusiaukelės namai yra perėjimas nuo tradicinių įkalinimo vietų prie visiško paleidimo prieš laiką. Žmonės, gyvenantys tokiuose namuose, dalyvauja kasdieniame atviros bendruomenės gyvenime – arba dirba, arba lanko miesto mokyklą. Šie namai dažniausiai neturi apsaugos, būdingos įkalinimo įstaigoms. Pusiaukelės namus jau lanko buvę kaliniai, narkomanai, alkoholikai ir atliekantys bausmę kaliniai. Čia jie turi puikią galimybę ne tik įgyti kvalifikuotų darbo įgūdžių, bet ir greičiau integruotis į visuomenę, į darbo rinką.
Kitame rašinyje – „Dirbkime kartu, kad pakiltų žmogus“ – pasakojama apie kardinolo Audrio Juozo Bačkio apsilankymą Lietuvos kalinių globos draugijos Reabilitacijos centre. Garbusis svečias apžiūrėjo centro dirbtuves, kompiuterių klasę, užsiėmimų kabinetus, jaukią valgyklą. Taip pat užsuko į greta esančią užkonservuotą Šv.Stepono bažnyčią, kurios sunaikintas interjeras kardinolui paliko slogų ir skaudų įspūdį. Kardinolo A.J.Bačkio lankymosi metu buvo atkreiptas dėmesys, kad šiame dienos centre vyksta ne tik atliekančiųjų bausmę ir buvusių kalinių resocializacija, bet ir jų dvasinis ugdymas. Buvo prisimintas čia du mėnesius praleidęs praktikantas jėzuitas Vaidas. Vėliau viena šios įstaigos lankytoja patvirtino, kad „čia būdamas Vaidas sukūrė visai kitą atmosferą. Tarp žmonių atsirado didesnė šiluma“.
Mintis apie Reabilitacijos centrą kitame rašinyje tęsia šio centro vadovė Milda Bliumenzonienė. Ji nušviečia įspūdžius, kuriuos patyrė čia praktiką atlikę Lietuvos teisės universiteto studentai. Jų tikslas – išaiškinti, kokias iniciatyvas auklėjimo sistemos reformai pasiūlė Lietuvos kalinių globos draugija. Publikacijoje rašoma apie kompensaciją dėl neteisėto įkalinimo, balsavimo teisę kaliniams, nuteistųjų asmenų priežiūrą ir kt.
Taip pat šios aukštosios mokyklos studentai publikacijoje „Nuopuoliai ir atspirties taško ieškojimai“ pasakoja apie bendravimą su teistais asmenimis, jų gyvenimo vingius.
Rašinyje „Draugijos atstovai Nacionalinės maldos pusryčiuose Vašingtone“ pasakojama apie Lietuvos kalinių globos draugijos atstovų – Lietuvos teisės universiteto katedros vedėjo Algimanto Dziegoraičio ir Lietuvos Prezidentūros kanceliarijos vadovo Andriaus Meškausko – dalyvavimą JAV, Vašingtono Hiltono viešbutyje, vykusiuose Nacionaliniuose maldos pusryčiuose.
Kitose publikacijose rašoma apie Strasbūro teismo pamokas Lietuvai, apie alternatyvių bausmių taikymą, Atviros Lietuvos fondo projektą ir kt.

Parengė Benjaminas ŽULYS