|
RUBRIKOS
|
| Pirmasis
puslapis |
|
ARCHYVAI
|
Pirmosios karo dienos Irake parodė, ką pripažino ir JAV prezidentas Džordžas Bušas, jog karas gali užsitęsti ir galbūt ilgesniam laikotarpiui. Jau niekas nekalba apie 72 valandas, per kurias turėjo būti palaužtas Irako armijos pasipriešinimas. Visai nesvarbu, kad Irako diktatorius S.Huseinas tikriausiai jau nebekontroliuoja savo armijos veiksmų. Neaišku, ar dar gyvas vienas iš Huseino sūnų Udajus. Yra pranešimų, kad jis per vieną antpuolį žuvo arba buvo sunkiai sužeistas. Paties diktatoriaus buvimo vieta irgi nežinoma. Tačiau pasaulio žiniasklaida pažymi, jog sąjungininkų raketos ir bombos krenta į labai tiksliai numatytus taikinius. Tik tuo galima paaiškinti labai nedidelį žuvusių civilių gyventojų skaičių. Amerikiečiai ir britai veržiasi Bagdado link, apeidami gyvenvietes, kuriose gali sutikti pasipriešinimą, tuo siekdami išvengti civilių gyventojų aukų mūšių metu. |
||
| |
||
|
Praėjusį sekmadienį Rusijos armijos okupuotoje Čečėnijoje įvyko Maskvos organizuotas vadinamasis referendumas dėl Čečėnijos konstitucijos, kurios projektas irgi buvo parengtas Maskvoje. Pagal tą projektą Čečėnija yra neatskiriama Rusijos Federacijos dalis. Tiesa, yra keli punktai, kur aptakiai užsimenama apie autonomiją ir netgi galimybę Čečėnijai tapti tarptautiniu subjektu kai kuriose srityse. Tačiau nemažai pačios Rusijos politikos apžvalgininkų ir politologų ironizuoja, jog net SSRS konstitucijoje sąjunginėms respublikoms buvo įrašyta teisė užmegzti santykius su kitomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis. Bet tai buvo tik popieriuje. Kaip pareiškė žinomi Rusijos politikai Borisas Nemcovas ir buvęs SSRS Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Ruslanas Chasbulatovas, referendumas Čečėnijoje tėra tik primityvus farsas. Tuo tarpu marionetinės Čečėnijos administracijos vadovas Achmadas Kadyrovas teigė, kad balsavimo teisę turi 540 tūkst. Čečėnijos gyventojų, taip pat ir 34 tūkst. rusų okupacinės armijos kariškių. Pats A.Kadyrovas pripažino, kad jo administracija nekontroliuoja padėties visoje Čečėnijoje. Taip pat pranešama, jog daromas didelis spaudimas čečėnų pabėgėliams kaimyninėje Ingušijoje. |
||
| |
||
Geriausieji iš slavų - už Europos Sąjungą ir NATO Antroje kandidatėje po Maltos, referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje įvyko buvusios Jugoslavijos respublikoje Slovėnijoje. Ši nedidelė graži ir turtinga šalis, niekada istorijoje neturėjusi savo nepriklausomybės, per Balkanų sumaištį buvusiojoje Jugoslavijoje išvengė dalyvavimo kare ir net didžiosios Serbijos atkūrimo. Šalininkai nedrįso pulti prieš trylika metų atsiskyrusios Slovėnijos. (Slovėnijos plotas tik 20445 kv. kilometrų ir apie du milijonai gyventojų.) |
||
|
|
||
Ispanijos požiūris į karą Irake Ispanijoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, dar prieš karo Irake pradžią vyko demonstracijos prieš JAV vykdytą spaudimą Irako diktatoriui Sadamui Huseinui. Žinoma, protestuojama buvo ne iš meilės diktatoriui, o norint išvengti skaudžių to karo pasekmių ne vien Irake, bet ir už jo ribų. Baiminamasi, kad S.Huseinas gali kare panaudoti biologinius ir kitokius masinio naikinimo ginklus. O Ispanija - ekonomiškai stipri šalis, tad, suprantama, jos žmonės nenori patirti skaudžių karo padarinių. Kaip žinoma, Ispanijos premjeras Chose Marija Aznaras remia JAV administracijos politiką Irake. Kelios dienos iki karo pradžios Azorų salose vyko JAV, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos viršūnių pasitarimas, lėmęs karinių operacijų Irake pradžią. Ar Ispanijos visuomenė vienokiu ar kitokiu būdu nedarys spaudimo šalies valdžiai dėl jos požiūrio į karą Irake - tikriausiai labai rūpi šios šalies vyriausybei, nes suirutė valstybės viduje tokiu atsakingu metu gali nepalankiai atsiliepti vidaus ir užsienio politikai. |
