Atnaujintas 2003 m. kovo 26 d.
Nr.24
(1128)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Darbai
Literatūra
Žvilgsnis
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Lietuva
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Referendumo farsas

Praėjusį sekmadienį Rusijos armijos okupuotoje Čečėnijoje įvyko Maskvos organizuotas vadinamasis referendumas dėl Čečėnijos konstitucijos, kurios projektas irgi buvo parengtas Maskvoje. Pagal tą projektą Čečėnija yra neatskiriama Rusijos Federacijos dalis. Tiesa, yra keli punktai, kur aptakiai užsimenama apie autonomiją ir netgi galimybę Čečėnijai tapti tarptautiniu subjektu kai kuriose srityse. Tačiau nemažai pačios Rusijos politikos apžvalgininkų ir politologų ironizuoja, jog net SSRS konstitucijoje „sąjunginėms respublikoms“ buvo įrašyta teisė užmegzti santykius su kitomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis. Bet tai buvo tik popieriuje. Kaip pareiškė žinomi Rusijos politikai Borisas Nemcovas ir buvęs SSRS Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Ruslanas Chasbulatovas, referendumas Čečėnijoje tėra tik primityvus farsas. Tuo tarpu marionetinės Čečėnijos administracijos vadovas Achmadas Kadyrovas teigė, kad balsavimo teisę turi 540 tūkst. Čečėnijos gyventojų, taip pat ir 34 tūkst. rusų okupacinės armijos kariškių. Pats A.Kadyrovas pripažino, kad jo administracija nekontroliuoja padėties visoje Čečėnijoje. Taip pat pranešama, jog daromas didelis spaudimas čečėnų pabėgėliams kaimyninėje Ingušijoje. Jie gąsdinami, jog, nebalsuodami už „konstituciją“, negaus duonos ir žadėtų kompensacijų už karo metais prarastą turtą - namus, gyvulius ir kt. Nors apie tas vadinamąsias kompensacijas imta kalbėti tik prieš referendumą, ir niekas iš čečėnų dar nėra jų gavęs ir mažai kas abejoja, jog kada nors gaus. Kad ir kokie būtų Čečėnijos referendumo rezultatai, jie neparodys tikrosios gyventojų valios. Vargu ar buvo pasaulio istorijoje toks dalykas, kai referendumas vyksta šalyje, kurioje liepsnoja karas, okupacinė armija kasdien vykdo brutalius valymus, vadinamus „začistkomis“, per kuriuos suimami nekalti civiliai gyventojai ir išvežami nežinia kur, grobiamas dar likęs jų turtas, o nužudytųjų čečėnų kūnais prekiauja rusų kariškiai.
Referendumo išvakarėse Rusijos prezidentas V.Putinas kreipėsi į Rusijos ir Čečėnijos žmones, pareikšdamas, jog vienintelis Rusijos valdžios rūpestis - Čečėnijos žmonių kasdieninio gyvenimo pagerinimas. „Čečėnijos žmonės turi turėti galimybę normaliai gyveni, ilsėtis, gydytis, auginti ir mokyti savo vaikus“, - sakė V.Putinas. Rusijos prezidentas taip pat žadėjo suteikti vietinei administracijai daugiau teisių, dargi perduodant jai „jėgos akcijų“ kontrolę, bei išvesti dalį okupacinės armijos.
Prieš referendumą Čečėnijoje lankėsi ir prezidento administracijos vadovas A.Vološinas, ir jo pavaduotojas V.Surkovas. Buvo kalbama, jog abiejų šių artimų V.Putinui žmonių atvykimas į Čečėniją siejamas su paties V.Putino apsilankymu Čečėnijoje referendumo išvakarėse. Tačiau po Serbijos premjero Z.Džindžičiaus nužudymo, Rusijos specialiųjų tarnybų vadovai esą įkalbėjo V.Putiną atsisakyti kelionės į Čečėniją.
Kiek netikėtai prieš Čečėnijos referendumą V.Putiną gana sunervino jo naujojo sąjungininko Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio artimiausio bendražygio ir pagalbininko R.Bindigo pareiškimas. Jis pasiūlė įkurti tarptautinį tribunolą „Kaukazas“, kuris turėtų svarstyti karo nusikaltimus Čečėnijoje. Tai sukėlė didžiulį Rusijos kariškių susierzinimą ir pyktį. Ir suprantama. Juk kas iš rusų generolų ir pulkininkų norėtų atsidurti tarptautinio tribunolo kaltinamųjų suole? Jugoslavijos pavyzdys tai parodė.
V.Putinas savo kreipimąsi į tautą užbaigė žodžiais: „Konstitucijos priėmimas - tai tas momentas, kai Čečėnijos liaudis ima savo likimą į savo pačios rankas“. Tai, aišku, įprastinė Maskvos retorika. Sunaikinus vos ne pusę tos „čečėnų liaudies“, kalbėti apie tai yra daugiau nei šventvagystė. Aišku, teigiami referendumo rezultatai bus išreklamuoti visame pasaulyje kaip naujas Rusijos demokratijos pasiekimas. Bet vargu ar kas nors tuo patikės.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas A.Višniakovas pirmadienį rytą pareiškė, kad daugiau kaip 80 proc. rinkėjų dalyvavo referendume ir iš jų didžioji dauguma, net 95 proc., pasisakė už Maskvos padiktuotą konstituciją. Beje, dar prieš referendumą A.Višniakovas pažymėjo, kad tų apylinkių rinkimų komisijos, kuriose dalyvavo daugiausia rinkėjų, bus apdovanotos. Tokiu būdu komisijų nariai, kurie buvo kruopščiai atrinkti, stengėsi prikimšti į balsadėžes kuo daugiau biuletenių. Todėl oficialus Kremliaus ruporas „Rusijos radijas“ visais balsais trimituoja, kad už konstituciją pasisakė net 95 proc. balsavusiųjų. Netgi kai kurie rusų komentatoriai ironizuoja, jog būtų geriausia paskelbti referendume dalyvavus 99,9 proc. rinkėjų, kaip būdavo sovietiniais laikais balsuojant už „komunistų ir nepartinių bloko kandidatus“.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija