XXI amžius

Geriausieji iš slavų - už Europos Sąjungą ir NATO

Antroje kandidatėje po Maltos, referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje įvyko buvusios Jugoslavijos respublikoje Slovėnijoje. Ši nedidelė graži ir turtinga šalis, niekada istorijoje neturėjusi savo nepriklausomybės, per Balkanų sumaištį buvusiojoje Jugoslavijoje išvengė dalyvavimo kare ir net „didžiosios Serbijos“ atkūrimo. Šalininkai nedrįso pulti prieš trylika metų atsiskyrusios Slovėnijos. (Slovėnijos plotas tik 20445 kv. kilometrų ir apie du milijonai gyventojų.)
Visoje Europoje ir pasaulyje pripažįstama, jog geraširdžiai, draugiški, nepaprastai mėgstantys švarą ir tvarką slovėnai labai skiriasi nuo kitų slavų tautų. Jie daugiau primena kaimynystėje esančius austrus. Netgi prie daugiaaukščių namų nepamatysi nė šiukšlelės. Visur tvarkingos vejos ir nepaprastai daug gėlių. O bene svarbiausia, slovėnai, skirtingai nuo kitų pokomunistinių šalių, absoliučiai nejaučia nostalgijos komunistinei praeičiai. Beje, ir būdama Jugoslavijos sudėtyje, Slovėnija buvo pati turtingiausia ir geriausiai besitvarkanti Jugoslavijos Federacijos respublika. Ir išsikovojusi nepriklausomybę savo gyvenimo lygiu ji jau beveik prilygsta kaimyninei Austrijai. Todėl nenuostabu, kad Slovėnijoje vadinamųjų euroskeptikų skaičius labai nedidelis. Apklausų duomenimis, ne daugiau kaip 7-8 proc. šalies gyventojų. Tai mažiausiai iš visų šalių kandidačių. Kita vertus, slovėnų daugumos visiškai nebaugina euroskeptikų gąsdinimai, jog Slovėnija praras savo nacionalinį savitumą, iškils pavojus tautinėms vertybėms. Anot vieno slovėnų žurnalisto, jeigu slovėnų nacionalinė kultūra ir tradicijos nežuvo komunistinio režimo metais, tuo labiau nežus ir šaliai tapus ES nare.
Praėjusį sekmadienį Slovėnijoje faktiškai vyko ne vienas, o du referendumai - dėl narystės ES ir dėl narystės NATO. Jeigu niekas neabejojo, kad už Europos Sąjungą pasisakys absoliuti dauguma Slovėnijos gyventojų, tai dėl NATO buvo didelių abejonių. Mat Slovėnijos gyventojai įsitikinę, kad jų nepriklausomybei niekas negresia, gyvena tarp taikingų ir demokratiškų kaimynų. Skirtingai nuo kitų pokomunistinių, ypač Rytų Europos šalių, esančių Rusijos pašonėje. Kita vertus, prasidėjus karinei operacijai Irake, gana sustiprėjo antiamerikietiškos nuotaikos. Konkrečiai ne tiek prieš pačius amerikiečius, o prieš JAV prezidento Džordžo Bušo vykdomą politiką. Paskelbtais preliminariais rinkimų rezultatais, net 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už narystę Europos Sąjungoje, už stojimą į NATO - 63 proc. Referendume dalyvavo 58 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Taigi slovėnai tarė savo žodį. Dabar laukiama, ką pasakys vengrai, kur referendumas dėl narystės ES įvyks balandžio 12 dieną. Komentuodami referendumo rezultatus, apžvalgininkai pažymi, jog Slovėnija pagal gyvenimo lygį jau aplenkė tikriąsias ES nares Graikiją ir Portugaliją.

P.K.