Kovas – Frankofonijos mėnuo Kaune

„Visada labai smagu susitikti su Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos nariais, nesvarbu kur: Lietuvoje ar Prancūzijoje“, – sakė Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje A.Skaisgirytė–Liauškienė, atidarydama šių metų Frankofonijos dienas Kaune. Ambasadorė Kauno visuomenę pakvietė į diskusiją tema „Susikryžiavę žvilgsniai: Lietuva ir Prancūzija Europos Sąjungos kontekste“. Pokalbyje apie Europos Sąjungą, Lietuvos galimos narystės privalumus dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos nariai.
Ambasadorė apžvelgė Prancūzijos aktualijas ir Lietuvos bei Prancūzijos santykius, kaip jie matomi žiūrint iš Paryžiaus. Pasak jos, ekonomine–socialine prasme mūsų problemos panašios.
Daugeliui prancūzų Lietuva – labai miela ir draugiška šalis, prancūzai mėgsta mūsų šalį, žmones. Tokiai nuomonei daug pasitarnauja Prancūzijoje studijuojantys lietuviai, kurie pasižymi aukštu pažangumu ir drausme. Jie ne tik pasivaikščioti po Paryžių atvyko, bet tikrai siekia norimo mokslo. Lietuviai studijuoja ir kitų Prancūzijos miestų aukštosiose mokyklose.
Prancūzai vertina lietuvių kultūrą. Nors, kaip žinome, yra labai reiklūs, vertina tik aukštąją kultūrą. Vasario mėnesį Prancūzijoje gastroliavo vokalistė Skaidra Jančaitė, kuri programą paskyrė Vasario 16-ajai. Prancūzai buvo sužavėti dainininkės talento ir labai aukšto meistriškumo. Mūsų teatrą prancūzai taip pat žino. E.Nekrošius, O.Koršunovas – tai pavardės, kurių jiems nereikia pristatyti.
Prancūzai žino Lietuvos priešario dailę, nes dauguma to meto dailininkų mokėsi Prancūzijoje. Todėl lankomi ir šiuolaikinės lietuvių dailės pristatymai. M.K.Čiurlionio kvartetas, Donatas Katkus su orkestru taip pat susilaukė prancūzų dėmesio. Didelę pagarbą pelnė vyskupo Eugenijaus Bartulio piligriminė kelionė.
Prancūzijos lietuvių bendruomenei, jungiančiai apie du tūkstančius lietuvių ir lietuviškos kilmės žmonių, vadovauja Perkūnas Liutkus. Tai ilgametis bendruomenės pirmininkas, kurio veiklos pertraukoje bendruomenei trejus metus vadovavo Inga Lančas. I.Lančas daug dirbo su Prancūzijos lietuvių vaikais, įkūrė sekmadienio mokyklą mišrių šeimų 3-13 metų lietuvaičiams.
Naujoji Lietuvos ambasada užima 1000 kv. m patalpas, bet darbuotojų nepadaugėjo, todėl prisidėjo darbo. Visų mylimą Ugnę Karvelis pakeitė Ina Marčiulionytė.
Ambasadorė sakė, kad prancūzai jautrūs, bet realiai mąstantys europiečiai. Juk net komunizmas Prancūzijoje labiau saloninis, prancūzai komunistai žavėjosi tik gražiomis idėjomis, norėjo geriau sutvarkyti pasaulį. Prancūzai, kaip ir lietuviai, baiminasi dėl primityvaus mąstymo arabiškojo pasaulio, kuriems globalizacija – tai samprata, stumianti žmones nuo Kūrėjo. Prancūzų supratimu, Amerika – tai realybė, su kuria reikia skaitytis, bet Europoje turi būti sava atsvara. Karo atveju, mano prancūzai, terorizmas suaktyvės ir Prancūzijoje. Prancūzijoje irgi egzistuoja nelegalaus darbo problema ir rūpesčiai, kylantys iš šio reiškinio.
Įstojus į Europos Sąjungą, lietuvių kalba būtų viena iš ES kalbų. Tai labai svarbu suverenitetui. Ir mums, kurie taip mylime ir puoselėjame savo kalbą, pabrėžė ambasadorė A.Skaisgirytė–Liauškienė.
Po keleto dienų įvyko muzikinis Frankofonijos dienų atidarymas, lydimas prancūziškų motyvų Giedriaus Kuprevičiaus improvizacijose, buvo parodytas menininko Gilles Vuillard videofilmas. Kitas renginys buvo skirtas P.Merime 200-osioms gimimo metinėms. VU docentas Gvidonas Bartkus skaitė paskaitą „P.Merime: realistas, humoristas, egzotikos mėgėjas (lietuviški motyvai „Lokyje“)“.

Džiuljeta KULVIETIENĖ

© 2003 "XXI amžius"