|
Genocidas
ir rezistencija
Apžvelgiame Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistą vienuoliktąjį
mokslinio žurnalo "Genocidas ir rezistencija" numerį.
Straipsnių skyriuje pateikti keturi straipsniai.
1.Bernardo Ivanovo "Chiune (Sempo) Sugiharos veiklos Kaune
1939-1940 m. probleminiai aspektai"(p.8). Straipsnyje nagrinėjama
Japonijos konsulo Sugiharos veikla Kaune 1939-1940 metais. Kaune
pirmasis tranzitines vizas į Kurasao (Nyderlandų kolonija Ramiajame
vandenyne) pradėjo išdavinėti Nyderlandų konsulas Janas Zwartendijkas,
šį darbą pratęsė ir Sugihara. Autorius rašo, kad žinomuose istoriografiniuose
leidiniuose apie Sugiharos veiklą yra nemažai netikslumų bei romantinių
apibendrinimų. Žydų atžvilgiu Japonija vykdė visai kitokią politiką
negu Vokietija, o tai ir padėjo Sugiharai vykdyti kilnią misiją
- nuo mirties išgelbėti daugybę žmonių.
|
|
Antrasis
knygos apie Lietuvos karininkus tomas
Vasario 22 dieną Vilniaus įgulos
karininkų ramovėje buvo pristatytas visuomenei daugiatomio leidinio
Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918 1953 antrasis tomas. Jame
abėcėlės tvarka pradedamos spausdinti Lietuvos kariuomenės karininkų
ir karo kapelionų biografijos, iliustruotos nuotraukomis. Pirmą
kartą pateikiama Lietuvos kariuomenės ir jos vadovybės struktūra
1918 1953 metais. Pateikiama žinių apie 1918-1940 metų karininkus,
kariūnus, pakeltus karužais, leitenantais, 1940 metų laidos aspirantus,
kariūnus ir karininkus, taip pat apie 1940 1953 metų ginkluoto
pasipriešinimo kovinių vienetų karininkus, kurių pavardės prasideda
A-Č raidėmis. Knyga sukėlė ne tik karininkų, bet ir visuomenės didelį
susidomėjimą, mat daugelio artimieji, senoliai, tėvai, giminaičiai
yra tarnavę Lietuvos kariuomenėje.
|
|
Ko
negalėjau nutylėti
Tokiu pavadinimu išėjo V.Dzedulionio
grožinės prozos knyga, kuri atspindi įvairių laikotarpių (karo,
pokario, Atgimimo) skaudžius Lietuvos žmonių gyvenimo įvykius. Tai
apsakymai, apysakos ir novelės iš rašytojo gyvenimo patirties, susidūrus
su MGB, NKVD ir KGB klasta, stribų žiaurumu, partizanų (miško brolių)
kova.
Į visus įvykius žvelgiama berniuko, vėliau paauglio Vincuko akimis.
Vincas iš pradžių yra tarsi pašalinis stebėtojas, bet vėliau ir
pats įtraukiamas į pokario liūną - persekiojamas, patiria neteisybę,
skurdą, mato žudynes, mirtį, bet visada išlieka žmogumi. |
|