Atnaujintas 2003 m. balandžio 4 d.
Nr.27
(1131)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Provincija
Nuomonės
Lietuva



PRIEDAI


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Su dvasininkais - apie Lietuvos ateitį
Narystės ES privalumus Kauno arkivyskupijos kunigams aiškino Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinis direktorius

Šiame numeryje:

Mokyklos išgelbėjimas

Sveikata ir seniūnijos. Darbo - daug

Kelyje į Europos Sąjungą dar daug nežinomųjų

Veidmainiai

Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi

Popiežius tikisi, kad karas nesupriešins pasaulio religijų

Karas - brutalios mirties priežastis, o malda - pastovios taikos

Imperijos griuvėsiuose, 61

Pedagoginės Šventojo Rašto tiesos

Gavėnios sparnai – malda ir pasninkas

Kaip buvo, taip ir tebėra

Dėl pranciškonų vienuolyno patalpų

Šventes švęsk!

Viešpats mus kviečia

Didis Velykų nesusipratimas Lietuvoje

Reklama ir spaudos laisvė

Kad tik nepavėluotų…

Šilalėje propaguojama katalikiška spauda

Labiausiai bijokime savęs

Likome sužavėti klebonu

Atgaivinkime tikėjimą

Knygos ir knygšės

Gerumo šviesuliai šioj žemėj

Geriau nebūtų gimęs

Kauno arkivyskupijos kurijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius (viduryje) priėmė Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinį direktorių Petrą Auštrevičių (dešinėje). Kairėje - arkivyskupijos spaudos atstovas Darius Chmieliauskas

Praėjusią savaitę, trečiadienį, į Kauno arkivyskupijos kuriją nuo ankstaus ryto suvažiavo kunigai iš visos vyskupijos miestų ir miestelių, kaimų bažnyčių klebonai, vikarai, altaristai. Konferencijų salė buvo sausakimša. Be einamųjų reikalų, vienas susitikimo tikslų - iš Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinio direktoriaus, vadovavusio deryboms su ES, Petro Auštrevičiaus lūpų išgirsti tuos privalumus dėl narystės, o gal ir kai kuriuos nuogąstavimus. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, po įžanginio žodžio ir bendros maldos, žodį suteikė gerbiamam svečiui, kuris pateikė plačią, įtaigią narystės ES privalumų paletę. Iš pradžių prelegentas palietė žemdirbių ir kaimo žmonių buitį, jų perspektyvą. Pranešėjas su nuostaba kalbėjo, kodėl žemdirbiai tiesiog sunkiai įtikinami, kad jau 2004 metais, palyginti su 2002 metais, gaus penkis kartus didesnes išmokas. Kaimo plėtrai ES 2004-2006 metais skirs apie 1,56 mlrd. litų. Europa parems vyresnio amžiaus ūkininkus, nusprendusius nebeūkininkauti. Kaimo žmonės galės atiduoti žemę savo giminėms arba ją parduoti ir už tai gauti kompensaciją pan.
ES finansinė parama leis kurti darbo vietas, mažinti nedarbą. Dalis lėšų bus skiriama tam, kad žmonės mokytųsi naujų profesijų, kad jie įgytų paklausių kvalifikacijų. P.Auštrevičius pabrėžė, kad stojimas į ES 2003-2009 metais padidins Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 65,9 milijardo litų (19 tūkst. litų vienam gyventojui). 2003 metais BVP vien tik dėl stojimo į ES išaugs 4,7 milijardo litų (1358 litai vienam gyventojui). Lietuvos narystė ES padės pritraukti iki 23 milijardų litų dydžio investicijų. Tai reikš naujų įmonių steigimą arba esamų plėtrą, - naujų darbo vietų kūrimą, krašto gerovės didinimą. Pranešėjas iliustravo pensininkų (jų Lietuvoje arti milijono) pragyvenimo lygio augimą, o kartu ir pensijų didinimą. Bet tai priklauso ne nuo ES, o nuo mūsų valstybės išaugsiančio ekonominio-socialinio pajėgumo būnant ES sudėtyje. Neliks nuskriausti ir darbininkai. Bus užkirstas kelias nepagrįstiems grupiniams atleidimams iš darbo. Svarbiausia, kad, Lietuvai tapus didžiulės rinkos dalimi ir sulaukus daugiau investicijų, daugės geriau apmokamų darbo vietų. Didžiųjų miesto gyventojai - moterys, vyrai, jaunimas - galės laisvai keliauti ir net įsidarbinti kai kuriose valstybėse, o vėliau ir visose. Ypač daug erdvės ir galimybių atsiveria verslininkams. Taigi Lietuvos narystė ES didins ir Lietuvos gyventojų perkamąją galią.
Po pranešimo P.Auštrevičius sulaukė daug klausimų. Prof. A. Žygas atvirai paklausė - ar drastiškai sumažės žemdirbių skaičius? Į tai prelegentas atsakė, kad nesumažės staiga, o tik gal po penkerių metų jų turėtų sumažėti apie dešimt procentų, nes dviejų trečdalių žemdirbių amžius daugiau nei 65 metai. Tad, gavęs kompensacijas iki 3000 eurų per metus, žemdirbys galės verstis natūriniu ar natūraliniu ūkiu.
Kauno Gerojo Ganytojo (Dainavos) bažnyčios klebonas kun. Jonas Stankevičius klausė, ar skaidriai bus skirstomi pinigai. P.Auštrevičius aiškino, kad pinigus pasidalysime „broliškai“. Be to, mus kontroliuos. Yra įkurta nauja vidaus audito sistema - pinigų skirstymo patikra. Seimas išliks, funkcionuos, o Europos Sąjungos parlamente turėsime trylika vietų (bendrame 732 vietų parlamente).


„Laimingas tas, kuris laimę neša kitiems“

JAV eksprezidento Ronaldo Reigano (kairėje) priimamajame Los Andžele su Angele Nelsiene 1990 m. vasario 27 d.

Žinoma kovotoja dėl Lietuvos laisvės, dėl Bažnyčios, tikinčiųjų ir visų žmonių teisių Nijolė Sadūnaitė yra Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos vienuolė. “Ankstyvoje jaunystėje ji buvo labai gabi sportininkė. Turėjo daug privalumų patekti į Kauno kūno kultūros institutą. Tačiau netikėtai ji pasirinko vienuolės gyvenimą. Tokia Dievo valia ir ji dėl to labai laiminga. Savo asmeniniu pavyzdžiu ji sugriovė pasenusią pažiūrą apie vienuolynus, kurie neva atsiriboję nuo pasaulio” (Vytautas Skuodis).
Apie Švč.Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregaciją, vienuolinį pašaukimą, laimę ir politiką s. Nijolę Sadūnaitę kalbina Elona GUBAVIČIŪTĖ.

Neseniai Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacija atšventė savo jubiliejų. Gal galėtumėte papasakoti apie šios vienuolijos įsteigimą?
Kongregaciją įsteigė Palaimintasis tėvas Honoratas Kozminskis, OFM Cap. Jis buvo žmogus, sugebantis skaityti “laiko ženklus” ir pagal juos formuoti savo veiklą. Būdamas patyręs dvasios vadas, tėvas Honoratas gerai suprato vienuoliniam gyvenimui gresiantį pavojų. Jis matė, kad daug mergaičių trokšta sekti Kristų, o taip pat šiame gyvenime įžvelgė didelę jėgą, galinčią pakeisti visuomenės veidą. Tėvo Honorato idėją steigti slaptas vienuolines bendruomenes patvirtino Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai Getšvalde 1877 m. birželio 27 – rugsėjo 16 d.


Buitiniai rūpesčiai iš butų persikėlė į miestelio centrą

Iš kairės į dešinę: Naujamiesčio seniūnas Antanas Katinas, Viešosios įstaigos „Naujamiesčio komunalinis ūkis“ direktorius Valentinas Banys ir už tvarką skalbykloje atsakinga Joana Samulevičiūtė džiaugėsi neįgaliesiems įrengta skalbykla

Apsikirpti plaukų, išsimaudyti pirtyje, o neįgaliesiems ir išsiskalbti nebereikia važiuoti į maždaug už penkiolikos kilometrų esantį Panevėžį. Šios buitinės paslaugos Naujamiestyje teikiamos vietoje.

Pro kaminą vinguriuoja dūmai

Uždarius Ragainių bendrovės pirtį, naujamiestiečiams iškilo problema, kur išsimaudyti. Miestelyje imta ieškoti patalpų, kuriose būtų galima įrengti pirtį. Kaip tik Naujamiesčio centre buvo parduodamas pastatas. Kažkada jame veikė buities paviljonas. Vėliau namas buvo privatizuotas. Bandė jame įkurti alaus barą, parduotuvę, tačiau prekiauti nelabai sekėsi, ir jie bankrutavo. Pastato savininkai sugalvojo namą parduoti. Iš savivaldybės biudžeto už jį buvo sumokėta apie 20 tūkst. litų. Rekonstruoti apšepusį namą apsiėmė konkursą laimėjusi UAB „Aukštaitijos statyba“. Beveik per du mėnesius statybininkai maždaug pusę namo pritaikė pirties reikmėms.


Kaimo bendruomenės rengiasi šuoliui

Vyksta suvažiavimas

Patirties jau yra

Net apie 97 proc. mūsų šalies teritorijos užima kaimo vietovės. Tokie duomenys buvo pagarsinti Lietuvos žemės ūkio rūmuose įvykusiame Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmajame suvažiavime. Tuo atkreiptas dėmesys, kokią svarbą turi kaimas mūsų visų gyvenime, kokį dėmesį jo žmonėms turi skirti šalies įvairaus lygio valdininkai, kaip gali tvarkytis patys sodiečiai. Kaimo bendruomenės ir yra tos organizacijos, turinčios ir turėsiančios nemažos įtakos mūsų kaimo ateičiai. Apie tai plačiai diskutavo šio, pirmojo, suvažiavimo dalyviai.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga įsikūrė praeitų metų balandį. Jos tarybos pirmininkas, Trakų rajono atstovas Vytautas Žuromskas ir administracijos vadovas, Žemės ūkio rūmų specialistas Alvydas Grigaliūnas priminė, kad iš pradžių Sąjunga vienijo vos septynis narius. Toji iš pirmo žvilgsnio neženkli pradžia žadėjo tolesnius poslinkius. Ir tikrai, dabar šioje bendrijoje yra 53 nariai - rajonų kaimo bendruomenės, kurių atstovai atvyko į šį suvažiavimą. Ne paslaptis, kad iniciatyva įkurti Kaimo bendruomenių sąjungą gimė Lietuvos ūkininkių sąjungoje. Dar gauta dešimt pareiškimų dėl stojimo į Kaimo bendruomenių sąjungą. Rezervų jai toliau plėstis yra apsčiai. Jei prieš metus gyvavo apie 100 bendruomenių, tai dabar jų yra keturiskart daugiau. Tad pats reiškinys, kad tokios bendrijos sparčiai buriasi, yra pažangus dalykas.


Katalikiškos spaudos bičiulė
Sodietė tiki - į kaimą grįš poreikis gėriui

Tvirtai tikinti Vanda Aleliūnienė yra nuoširdi spausdinto katalikiško žodžio skleidėja

Vanda Aleliūnienė Maženius pažįsta kaip savo pirštus. Čia ji gimė, augo ir dabar gyvena. Sodietės mergautinė pavardė panaši į šio kaimo pavadinimą - Maženytė.
V.Aleliūnienė savo amžių pragyveno toliau neišvykdama. Turėjo ji gerą galvą ir tokią pat atmintį. Dirbo kolūkyje buhaltere. Buvo baigusi šiai profesijai rengtus kursus.
Pietų pertraukos metu ji mėgdavusi žaisti šachmatais. Sykį prie lentos susėdo su kolūkio pirmininku ir jį aplošė. Pamatęs, jog pralaimėjo, šis išraudo kaip vėžys: kokią teisę turėjusi įveikti jį, komunistą, kaimo davatka? Sienlaikraštyje buvo nupiešta: eina pas vyskupą Vanda išpažinties, rožinys velkasi žeme. Jai tokia karikatūra - it vanduo, nutekėjęs nuo žąsies plunksnų. Tada visiškai perpyko kolūkio pirmininkas Ciganovas - atleido Vandą iš buhalterės pareigų. Netrukus gabią ir sąžiningą darbuotoją panašioms pareigoms pakvietė gretimas kolūkis.


Naujieji Bažnyčios palaimintieji tarnavo vargšams

Kunigiško uolumo pavyzdys

Palaimintasis kunigas Pjeras Bonomas gimė 1803 m. liepos 4 d. Gramato mieste, Prancūzijoje. Nuo pat vaikystės Pjeras rodė didelį potraukį studijoms, tvirtą pamaldumą ir pagarbą savo tėvams. Jis netruko pajusti dvasinį pašaukimą kunigystei, kuris gražiai derinosi su kuklumu ir artumu vargstantiems žmonėms. 1827 m. gruodžio 23 d. gavęs kunigystės šventimus, nuo pat sielovadinio darbo pradžios gimtajame Gramate jis stengėsi kuo galėdamas pagelbėti kitiems tiek dvasiškai, tiek ir materialiai.
Dar būdamas diakonu, jis atidarė katalikišką mokyklą berniukams, kuri 1831 metais tapo mažąja seminarija, skatinančia ir rengiančia jaunuolius dvasinei tarnybai. Darbuodamasis Gramato parapijoje, jis organizavo jaunų žmonių grupes, kurie rūpinosi vargšais, seneliais ir ligoniais. Šiai veiklai buvo įkurta jaunų moterų dvasinė grupė „Marijos dukterys“, iš kurios vėliau išsivystė Kalvarijos Dievo Motinos seserų kongregacija. Paaukojusios savo gyvenimą Dievui, kunigo P.Bonomo įkurtosios vienuolijos narės užsiėmė vaikų auklėjimu, rūpinosi vargšais ir ligoniais, ypač kurčnebyliais ir asmenimis su fizine bei mentaline negalia.


Cinizmui ribų nėra

Trys pučistai – Juozas Jermalavičius, partijos draugų pagarbiai vadinamas Josifu Josifovičium, buvęs LKP (SSKP) sekretorius Juozas Kuolelis ir pučistų radijo „Tarybų Lietuva“ vienas vedėjų Stanislavas Mickievičius per Europos Žmogaus teisių teismą ketina gauti trylikos milijonų litų kompensaciją. Ir gali taip atsitikti, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai sumokės tuos milijonus mūsų nepriklausomybės duobkasiams. Mat Strasbūro teismo išminčiai nutarė iš esmės nagrinėti, ar Lietuvos valstybė nepažeidė šių veikėjų žmogaus teisių ir sąžinės laisvės. Belieka priminti tiems, kas jau pamiršo, kokie gi tai „sąžinės kaliniai“ ir ką jie veikė lemtingomis Lietuvai 1990-1991 metų dienomis ir naktimis.
J.Jermalavičius LKP (SSKP) centro komitete (M.Burokevičiaus) buvo Ideologinio skyriaus vedėju, titulavęs save partijos istoriku ir istorijos daktaru. Iš tiesų jis daktaru tapo parašęs „fundamentalų mokslinį darbą“, pavadintą „Ateistinis darbas Tarybų Lietuvoje“. Be to, parašė dar keletą panašaus pobūdžio „veikalų“. O už vieną jų „Socializmo sukūrimas Tarybų Pabaltijyje“ gavo net Latvijos SSR valstybinę premiją. Pasimokęs Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje (kurioje studijavo ir dabartinio Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas), J.Jermalavičius plušėjo partijos istorijos institute prie LKP centro komiteto. Paskelbus apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, J.Jermalavičius buvo vienas veikliausių jos griovėjų, aktyviai dalyvavo 1991 metų sausio įvykiuose, o pralaimėjus 1991-ųjų rugpjūčio pučui Maskvoje, kartu su M.Burokevičiumi ir kitais pučistais sovietų armijos šarvuočiais buvo išvežti į Šiaurės miestelį. Vėliau prisiglaudė Minske, kur Mykolą Martynovičių Burokevičių ir Josifą Josifovičių Jermalavičių globojo ir jais rūpinosi vienas tuometinių Baltarusijos komunistų partijos vadovų Viktoras Čikinas. Buvo kalbama, kad Minsko draugai ne kartą ragino abu veikėjus pasitraukti iš Minsko į „didžiosios tėvynės“ gilumą – Rusiją. Tačiau jie atsisakė, esą norintys būti arčiau Lietuvoje likusių partijos draugų. Deja, J.Jermalavičius buvo suimtas Minske 1994 m. sausio 15 d. kartu su M.Burokevičiumi. Būdami Minske jie A.Brazauskui ir tuomečiam premjerui A.Šleževičiui rašė laiškus su pasiūlymais ir „priemonių planais“, kaip Lietuvai išbristi iš krizės, ir žadėjo visokeriopą pagalbą. Beje, A.Brazauskui buvo priminta, kad už išrinkimą Prezidentu jis turi būti dėkingas „neatsižadėjusiems principų“ komunistams, kurie vieningai atidavė savo balsus už buvusį LKP pirmąjį sekretorių.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia

Asyžius

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 4-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 590 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt.
Registruojantis turėti šį kuponą.)

Registracija iki balandžio 10 dienos.

Į turistinę apžvalginę pažintinę piligrimų kelionę į LENKIJĄ gegužės 22-25 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Krokuva – druskos kasykla Veličkoje – Jėzaus Kristaus Gailestingumo šventovė Lagievnikuose – Vilnius.

Kelionės kaina – 200 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija