Lietuvos verslininkai – už narystę Europos Sąjungoje

Vyriausybėje surengta konferencija „Lietuvos narystė ES verslo visuomenės požiūriu“ Renato Neverbicko (ELTA) nuotrauka

Artėjant lemtingajai Lietuvai datai, kai tauta ištars ryžtingą „taip“ stojimui į Europos Sąjungą ( tuo esame visiškai įsitikinę), įvairios organizacijos, asociacijos, konfederacijos rengia konferencijas, simpoziumus, pasitarimus, priima deklaracijas, rezoliucijas, pareiškimus, kurių svarbiausias teiginys yra „taip“ Europos Sąjungai.
Kovo 27 dieną Vyriausybės rūmuose vyko konferencija „Lietuvos narystė Europos Sąjungos verslo visuomenės požiūriu“, surengta Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos. Tą dieną per tris sesijas perskaityta per dešimt gerai parengtų, argumentuotų pranešimų.
Jau keletą metų Lietuvos ūkio plėtra orientuojama į Europos Sąjungos kontekstą. Mūsų šalis turi valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2002 m. lapkričio 12 d., kuri parengta atsižvelgiant į Lisabonos strategijos gaires. Viena valstybės ilgalaikės raidos strategijos sudėtinių dalių yra Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija. Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, kalbėdamas apie ūkio perspektyvas Lietuvai įsijungus į ES, plačiau aptarė pramonės, žinių ekonomikos kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, prekybos režimą ir energetiką.
Lietuvos pramonės politika jau šiandien iš esmės atitinka ES pramonės politikos principus. Priėmus ES reikalavimus atitinkančius teisės aktus, buvo gerokai supaprastinta komercinė veikla: įdiegtos paprastesnės įmonių bankroto procedūros, leisiančios bankrutuojančioms įmonėms lengviau atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais, supaprastinta įmonių restruktūrizavimo tvarka. Priėmus Vidutinės trukmės pramonės politikos strategiją buvo aiškiai apibrėžtos prioritetinės Lietuvos ūkio raidos kryptys, nurodytos valstybės priemonės ir veiksmai, skatinant pramonės raidą, dėl ko gamintojai ir investuotojai gali lengviau pasirinkti, kaip kurti ir plėtoti savo verslą.
Valstybės paramos įstatymu suvienodintos konkurencinės sąlygos gamintojams, sukurta skaidresnė verslo aplinka, atitinkanti Bendrosios rinkos reikalavimus.
Teigiama priimamų, suderintų su ES reikalavimais, teisės aktų įtaka atspindėjo ir 2002 metų statistikoje. 2002-aisiais ne tik išlaikytos ankstesniais metais pasiektos pramonės produkcijos gamybos apimtys (2001 metais prieaugis siekė net 16 proc.), bet ir buvo pastebimas tolesnis jų didėjimas (2002-aisiais prieaugis sudarė 3,1 proc.).
Pramonėje sukurtos pridėtinės vertės dalis (įskaitant energetikos sektorių) bendroje šalies pridėtinėje vertėje sudaro apie 27 proc. Didžiausią dalį pramonėje sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba, naftos produktų, medienos ir medienos gaminių gamyba, lengvosios pramonės produkcija, mašinų ir prietaisų gamyba. Šių sektorių įtaka šalies pramonei ir ateityje bus ženkli, tai turintys senas tradicijas gamybos sektoriai. Tačiau ateityje daugiau dėmesio reikės skirti aukštų technologijų, taip pat aukštos kvalifikacijos darbo jėgą naudojančiai pramonei priskiriamų sektorių plėtrai. Tai – biotechnologija, mechatronika, lazerių bei informacinės technologijos ir pan.
Lietuvos įmonės eksportuoja apie 60 proc. visos savo pagamintos produkcijos, o tokie sektoriai, kaip lengvoji pramonė, radijo, televizijos ir ryšių įrangos pramonė, chemijos, baldų pramonė, - apie 80-90 proc. Tai rodo pasiektą tam tikrą mūsų pramonės produkcijos konkurencingumo lygį, atskirų gamintojų įsitvirtinimo užsienio rinkose tendenciją. Ši tendencija turėtų išlikti ir ateityje. Kadangi produkcijos realizavimo vidaus rinkoje didėjimo galimybės yra ribotos, pramonės plėtra įmanoma daugiausia užsienio rinkų sąskaita.
Europos Komisijos ekspertai pastebėjo, jog didžioji prisiderinimo prie ES teisės bei pramonės restruktūrizavimo dalis jau padaryta – galima teigti, jog Lietuvos pramonė jau gyvena pagal ES taisykles. Tačiau kovo pradžioje parengtame Europos Komisijos dokumente baiminamasi, kad į naująsias nares gali persikelti tik darbui imli gamyba, nereikalaujanti labai aukštų technologijų. Tokiu būdu atsirastų rimtas technologinis atsilikimas nuo senųjų ES narių. Todėl būtina kurti žinių ekonomiką. Ministras Pirmininkas buvo įsitikinęs, jog Lietuva turi ypač didelį potencialą informacinių technologijų, biotechnologijų ir nanotechnologijų srityse, kurios aprėpia bene visą perspektyviausią šalies ūkio dalį. Pažangą šiose srityse turėtų sustiprinti ir bendros Baltijos regiono plėtros tendencijos. Tikėtina, kad tolesnė pažanga moderniųjų technologijų srityje „Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse padės Baltijos regionui tapti vienu sparčiausiai besivystančių regionų Europoje“. Tačiau be ES paramos vargu ar visa tai bus galima pasiekti. Todėl „ES struktūrinė parama taps svarbiu įrankiu priartinant žinių ekonomikos atsiradimą. Šių metų pradžioje Vyriausybės pritartame Bendrojo programavimo dokumento projekte priemonėms, susijusioms su žinių ekonomikos vystymu Lietuvoje, numatoma skirti apie 21 proc. visų ES struktūrinės paramos lėšų 2004-2006 metais“.
Lietuva prieš metus pasirašė Europos mažųjų įmonių chartiją ir tuo įsipareigojo remti smulkųjį ir vidutinį verslą chartijoje numatytose srityse. Vien tik šalyse kandidatėse yra šeši milijonai SVV įmonių, kurios sukūrė 72 proc. darbo vietų. ES šalyse veikia apie 20 mln. tokių įmonių, jos sukūrė du trečdalius visų darbo vietų. Kita vertus, smulkusis ir vidutinis verslas ES sukuria 70-80 proc. BVP, Lietuvoje 2000 metais ši dalis sudarė 33 proc. Tad, norint pasiekti tikrą ekonomikos suklestėjimą, labai svarbu toliau gerinti verslo aplinką Lietuvoje ir siekti ES šalių lygio.
Iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje numatomos tokios SVV strateginės kryptys, Lietuvai tapus ES nare: aktyvinti SVV įmonių steigimąsi; skatinti inovacijų ir technologijų diegimą; didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą; skatinti bendradarbiavimą su ES šalimis; įgyvendinti regioninės plėtros politiką; kelti SVV įmonių darbuotojų kvalifikaciją; plėtoti SVV infrastruktūrą.
Iš Europos regioninės plėtros fondo pirmuosius trejus narystės metu planuojama skirti apie 203 mln. eurų gamybinio sektoriaus ir paslaugų plėtrai. Lietuva nuo stojimo į Europos Sąjungą dienos priims Europos Sąjungoje taikomą prekybinį režimą. Tai reiškia, kad išoriniai muitų tarifai, kvotavimas, antidempingo, kompensacinės protekcinės rinkos apsaugos priemonės bus vieningi visoms Europos Sąjungos šalims narėms, taip pat tai bus taikoma ir Europos Sąjungos nare tapusiai Lietuvai. Visi apribojimai, įstojus į ES, bus panaikinti: tai kompensuos dabar pasitaikančias mūsų netektis prekyboje su trečiosiomis valstybėmis.
Kaip jau rašėme, derybose su ES energetikos srityje Lietuva įsipareigojo galutinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką iki 2005 metų, o antrąjį – iki 2010 metų ir nutraukti šių blokų eksploatavimą. ES įsipareigojo 2004-2006 metų laikotarpiu skirti Lietuvai papildomą finansinę paramą eksploatavimui nutraukti ir problemoms, susijusioms su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo padariniais, spręsti. Taip pat ES įsipareigojo šią paramą nenutrūkstamai tęsti po 2006 metų.
Ministras Pirmininkas patikino, jog „parama taip pat bus skirta kitiems elektros energijos gamybos pajėgumams modernizuoti ir jų saugos normoms aplinkos atžvilgiu gerinti bei kitoms priemonėms. Taip pat susitarta dėl nuolaidų naudojant valstybės pagalbą projektuose, susijusiuose su IAE eksploatavimo nutraukimu, bei maksimalios paramos per ES struktūrinius fondus Ignalinos AE regiono projektams“.
Be to, „Lietuva siekia bendros Baltijos elektros rinkos sukūrimo ir tolesnio jos integravimo į būsimą ES bendrąją elektros rinką. LR Vyriausybė deda ypač daug pastangų, siekdama Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo. Neseniai užbaigta Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklų sujungimo galimybių studija dar kartą patvirtina, kad pasirinktas kelias yra teisingas. Sieksime kartu su Lenkija ir kitomis regiono valstybėmis užtikrinti ES paramą šiam projektui. Optimistiškai nuteikia ne tik Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko dalyvavimas šio projekto parengime, bet ir aiškios daugumai ES narių priimtinos Lisabonos strategijos įgyvendinimo gairės, numatančios bendras pastangas atskirų elektros tinklų sistemų sujungimui visoje ES erdvėje“.
Baigdamas pranešimą, Premjeras sakė: „Lietuvos rinkoje – tik 3,5 mln. vartotojų, o išsiplėtusioje ES gyventojų skaičius priartės prie pusės milijardo. Reikia pažymėti, kad šios rinkos perkamoji galia bus kur kas didesnė“. Taigi narystė ES verslui pirmiausia reiškia galimybę atsiriekti didesnio rinkos pyrago gabalą. Tai bus nelengva, tačiau Lietuva iš esmės jau yra pasirengusi konkurencijai ES rinkoje: jau keletą metų ir savo rinkoje iš esmės dirbame pagal su ES suderintas taisykles, gyvename pagal su ES teise suderintas taisykles.
Klausantis pranešėjų, sunku buvo įsivaizduoti Lietuvos ūkio plėtrą ne Europos Sąjungos bendrijoje. Juk jau praėjusių metų gruodžio viduryje pasibaigusiose derybose Lietuva išsiderėjo bene geriausią finansinę paramą. Vien struktūrinė parama siekia vidutiniškai po 1360 Lt vienam gyventojui. Tai didelės galimybės. Svarbu, kad šias lėšas būtų pasirengta deramai įsisavinti.
Verslo lyderiai konferencijoje priėmė rezoliuciją-pareiškimą, kuriame yra ir tokie žodžiai: „Trys didžiausios Lietuvos verslo organizacijos visada pasisakė ir pasisako už ekonomikos reformas, už konkurencingą šalies ūkį, už naujų darbo vietų kūrimą ir Lietuvos žmonių gerovę. Esame įsitikinę, kad šie tikslai geriausiai gali būti pasiekti Europos Sąjungos narystės sąlygomis. Tikime, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje įgalins pagerinti verslo ir valdžios dialogą, suvienyti verslo ir valdžios pastangas, ginant ekonominius Lietuvos interesus, sprendžiant Lietuvos žmonių socialines problemas ir siekiant jų gerovės“.
Maltos ir Slovėnijos žmonių dauguma referendumuose dėl stojimo į ES pasakė tvirtą „taip“. Lietuva bus trečioji šalis, kurios žmonės, tikėkime, taip pat panorės siekti savo ir savo vaikų gerovės, būdamos kartu su kitomis demokratinėmis Europos valstybėmis.

Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"